Apie fakultetą   Administracija, adresai   Studijos   Mokslas      Mokslinės veiklos ataskaitos   Katedros   Kiti padaliniai   Mokymo gamybinis centras

Studijų programos 09–2010, 2010-2011   Studijų programų archyvas   Studijų modulių DB   Pagrindinės tyrimų kryptys    Surengtos mokslinės konferencijos   Užsienio mokslininkų vizitai   Dalyvavimas peridinių mokslo leidinių redkolegijose, šalies ir tarptautinių institucijų organizacijų veikloje   Bendrosios chemijos   Fizikinės chemijos   Inžinerinės ekologijos   Maisto produktų technologijos   Neorganinės chemijos   Organinės chemijos   Organinės technologijos   Silikatų technologijos

Studijų programų archyvas   2008−2009   2007−2008   2006−2007   2005−2006 Bendrosios chemijos katedra   Apie katedrą   Darbuotojai   Mokslas       Tiriamoji bazė       Apgintos disertacijos       Tyrimų tematika       MTEP projektai       Straipsniai      Fizikinės chemijos katedra   Apie katedrą   Darbuotojai   Istorija   Mokslas       Tiriamoji bazė       Doktorantūros moduliai       Apgintos didertacijos       MTEP projektai       Straipsniai Inžinerinės ekologijos katedra   Apie katedrą   Darbuotojai   Mokslas       Tiriamoji bazė       Doktorantūros moduliai        Apgintos disertacijos       Tyrimų tematika       MTEP projektai       Straipsniai Maisto produktų technoogijos katedra   Apie katedrą   Darbuotojai   Mokslas       Tiriamoji bazė       Doktorantūros moduliai       Apgintos disertacijos       Tyrimų tematika       MTEP projektai       Straipsniai Neorganinės chemijos katedra   Apie katedrą   Darbuotojai   Mokslas       Tiriamoji bazė       Doktorantūros moduliai       Apgintos disertacijos       Tyrimų tematika       Straipsniai Organinės chemijos katedra   Apie katedrą   Darbuotojai   Mokslas       Tiriamoji bazė       Doktorantūros moduliai       Apgintos disertacijos       Tyrimų tematika       MTEP projektai       Straipsniai       Patentai Organinės technologijos katedra   Apie katedrą   Darbuotojai   Mokslas       Tiriamoji bazė       Doktorantūros moduliai       Apgintos disertacijos       Tyrimų tematika       MTEP projektai       Straipsniai Silikatų technologijos katedra   Apie katedrą   Darbuotojai   Mokslas       Tiriamoji bazė       Doktorantūros moduliai       Apgintos disertacijos       Tyrimų tematika       MTEP projektai       Straipsniai

Maisto skonio bei aromato chemija ir technologija (prof. P. R. Venskutonis);
Specialioji maisto chemija ir biochemija (prof. P. R. Venskutonis);
Maisto produktų struktūra ir funkcinės savybės (prof. D. Leskauskaitė);
Chemiškai ir biologiškai aktyvūs maisto mikrokomponentai (prof. D. T. Ramonaitytė);
Augalininkystės produktų chemija (prof. G. Juodeikienė);
Maisto medžiagų cheminių pokyčių mechanizmai ir kinetika (prof. D. T. Ramonaitytė).

Chemijos mokslų daktaro disertacija.
Asta Gaižauskaitė. Įvairių juodųjų serbentų (Ribes nigrum L.) veislių pumpurų cheminė sudėtis ir savybės (vadovas prof. P. R. Venskutonis).

Chemijos inžinerijos mokslų daktaro disertacijos:
Rasa Bernatovičiūtė. Netradicinė grūdinė žaliava – rugiai ir grikiai – ekstruduotų produktų gamybai ir jos įtaka ekstrudatų tekstūrai (vadovė prof. G. Juodeikienė);
Svajūnė Garmuvienė. Glikozidhidrolazių ir jų kompozicijos įtaka kvietinės duonos gamybos biocheminiams procesams ir kepinių kokybei (vadovė doc. L. Bašinskienė);
Vilma Žiaukienė. Mineraliniai elementai Lietuvoje auginamuose duoninių javų grūduose ir jų produktuose (vadovė prof. T. D. Ramonaitytė).

Maisto produktų kokybės ir technologijų tyrimai
Prof. P. R. Venskutonis, doc. D. Gruzdienė, doc. A. Pukalskas, R. Kazernavičiūtė, R. Baranauskienė, R. Maždžierienė, dr. A. Šipailienė, dr. A. Gaižauskaitė, doktorantai J. Damašius, V. Kitrytė, V. Kraujalytė ir M. Pukalskienė

Ištirta eterinių aliejų, išskirtų iš įvairių žaliavų (apie 20 skirtingų augalų rūšių) skystu anglies dvideginiu, sudėtis ir antimikrobinės savybės. Nustatyta šešių juodųjų serbentų veislių pumpurų ekstraktų fenolinių junginių kokybinė ir kiekybinė sudėtis skirtingais vegetacijos periodais. Ištirta kai kurių augalinių ekstraktų įtaka aliejaus oksidacijai kepinimo metu. Ištirtos kai kurių augalinių ekstraktų (aviečių išspaudų) pritaikymo atrinktuose gyvūninės kilmės produktuose galimybės, įvertinant praturtinimą bioaktyviaisiais junginiais ir antioksidacines bei kitas technologines savybes. Ištirtos Mejaro reakcijos metu susidarančių medžiagų antiradikalinės savybės modelinėse sistemose ir įvertinta temperatūros įtaka tokių junginių susidarymui. Ištirta įvairių prieskoninių ir aromatinių augalų įtaka heterociklinių aminų susidarymui jautienoje. Užbaigti skirtingais tirpikliais ekstrahuotų prieskoninių augalų ekstraktų antimikrobinio poveikio pienarūgštėms ir kai kurioms patogeniškoms bakterijoms tyrimai. Atlikti naujų augalų rūšių antioksidacinių ir kai kurių kitų savybių ir jų sudėties tyrimai.

Grūdų ir grūdų produktų tyrimai
Prof. G. Juodeikienė, doc. L. Bašinskienė, dr. D. Vidmantienė, dr. S. Garmuvienė, dr. R. Bernatovičiūtė, doktorantai V. Narbutaitė ir T. Makaravičius

Didinant akustinių bangų panaudojimo mikrotoksinams aptikti įvairioje grūdinėje žaliavoje galimybes, analizuotos priklausomybės tarp mikroskopiniais grybais (A. flavus) užkrėstų kukurūzų grūdų mikrostruktūros ir aflatoksinų koncentracijos grūdų masėje, vertinant bekontakčiu akustiniu ir tradiciniu cheminiu (ELISA) metodais. Įsisavinti šiuolaikiniai skaidulinių medžiagų polisacharidų išskyrimo ir jų kokybinės bei kiekybinės sudėties įvertinimo metodai. Atlikta atrinktų pieno rūgšties bakterijų (PRB) ir duonos gamyboje leidžiamų konservantų efektyvumo apsaugant nuo duonos ligas sukeliančių mikroorganizmų palyginamoji analizė. Nustatyti optimalūs antimikrobinėmis savybėmis pasižyminčių fermentuotų produktų laikymo parametrai. Ištirtas skirtingais temperatūriniais režimais laikomų antimikrobinėmis savybėmis pasižyminčių fermentuotų produktų stabilumas ir jų įtaka duonos kokybei. Sukurta duonos su naujais fermentuotais produktais technologija pritaikyta gamybinėmis sąlygomis kepyklose su skirtinga įranga. Įvertinta Lietuvoje auginamų įvairių veislių siauralapių lubinų baltymų kokybinė ir kiekybinė sudėtis. Įvertintos išskirtų baltymų biocheminės savybės ir proteolitinis aktyvumas. Nustatyta fermentacijos proceso įtaka įvairių veislių siauralapių lubinų baltymų kokybinei sudėčiai ir baltymų savybėms. Sudaryta daugiafermentė kompozicija iš amilolitinių ir ksilanolitinių fermentinių preparatų skaidulinėmis medžiagomis praturtintų kvietinių kepinių technologiniam procesui stabilizuoti ir kokybei gerinti. Įvertintos atskirų amilolitinių ir ksilanolitinių fermentų ir jų kompozicijos kaip kvietinės duonos žiedėjimo inhibitorių panaudojimo galimybės ir išbandytos kvietinės duonos, praturtintos sėlenomis, žiedėjimui lėtinti. Parinkti ekstruzijos parametrai įvairios paskirties ir kokybės ekstrudatams gaminti. Ekstruduoti produktai išbandyti kaip netradicinė žaliava kai kurių maisto produktų gamyboje.

7-osios bendrosios programos projektas „Kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai žiniomis grįstam Europos maisto mokslui ir technologijoms (TRACK-FAST)“. Koordinatorius prof. P. R. Venskutonis. 2009–2011.

Projekto tikslas – nustatyti kvalifikacinius ir profesinius reikalavimus, kurie turi būti keliami Europoje rengiamiems (ypač ateityje) Europos maisto mokslininkams ir technologams (MMT) ir įdiegti naujos kartos kvalifikuotų MMT lyderių įdarbinimo strategiją. 2009 m. nustatyti darbdavių reikalavimai maisto mokslo technologams, t. y. jų turimoms žinioms (kur ir kada jos buvo įgytos) ir kvalifikaciniai gebėjimai, kurių iš MMT tikimasi ir pageidaujama. Tam buvo sudaryta ir išplatinta anketa, kuri yra viena iš pirmųjų projekto veiklos sričių. Apibendrinus anketos atsakymus, bus organizuojami intensyvieji seminarai, kurių metu bus aptartas ir sudarytas „idealus MMT žinių ir gebėjimų profilis“. Vienas iš ilgalaikių projekto uždavinių – aprūpinti darbdavius maisto mokslo technologijos specialistais, kurių kvalifikacija, žinios ir gebėjimai visiškai atitiktų jų lūkesčius.

EUREKA programos projektas E!3694 „Daugiafunkcio kremo iš natūralių produktų sukūrimas (PROPOCREAM)“ Prof. D. Leskauskaitė. 2006–2009.

Projekto tikslas – sukurti daugiafunkcį ir aplinkai draugišką, ekologišką puskietį propolio preparatą (kremą), pasižymintį antimikrobiniu, antioksidaciniu, antiuždegiminiu ir antivirusiniu veikimu, įvertinti jį technologiniu, biofarmaciniu ir fizikocheminiu požiūriu. 2009 m. nustatyta technologinių veiksnių įtaka įvairios sudėties propolio preparato (kremo) reologinėms charakteristikoms. Nustatyta, kad vaško ir aliejaus mišiniams nepriklausomai nuo aliejaus rūšies ir kiekio būdingos pseudoplastinių medžiagų savybės ir jų takumą galima aprašyti Herschelio ir Bulkley'aus lygtimi. Stipriausia struktūra ir didžiausias klampumas 6 ir 20 ^oC temperatūroje nustatytas mišiniams su alyvuogių aliejumi, šie mišiniai išliko klampiausi ir 40 ^oC temperatūroje, o padidinus temperatūrą iki 50–60 ^oC, jų klampumas sumažėjo ir mažai skyrėsi nuo mišinių su kitomis aliejaus rūšimis klampumo. Vaško ir alyvuogių aliejaus mišinį galima rekomenduoti preparato gamyboje, nes šaldytuvo ir kambario temperatūroje (6–40 ^oC) jis užtikrins gana stiprią ir klampią struktūrą, o pakaitintas iki 50–60 ^oC temperatūros jis lengvai tekės ir bus lengvai maišomas gamybos technologinio proceso metu. Analizuojant biologiškai aktyvių priedų (karotino, tokoferolio acetato) įtaką propolio preparato reologinėms savybėms, nustatyta, kad karotino, tokoferolio acetato priedai neturėjo įtakos propolio preparato reologinėms savybėms.

EUREKA programos projektas E!3966 „Antimikrobiškai aktyviomis pieno rūgšties bakterijomis fermentuoti produktai duonai gaminti (FERMFOOD) “. Prof. G. Juodeikienė. 2007–2009.

Projekto tikslas – sukurti fermentuotų grūdų produktų gamybos technologiją, panaudojant iš spontaninių ruginių raugų išskirtas antimikrobiškai aktyvias pieno rūgšties bakterijas (PRB), naujas jų kultivavimo terpes su didesniu skaidulinių medžiagų kiekiu ir biologiškai aktyvius priedus, bei pritaikyti šiuos fermentuotus produktus duonos gamyboje. 2009 m. optimizuotos atrinktomis PRB fermentuotų produktų laikymo sąlygos centralizuotai jų gamybai ir šie fermentuoti produktai pritaikyti saugios, aukštesnės vertės duonos gamybai. Nustatyti optimalūs fermentuotų produktų laikymo parametrai. Sukurta duonos su naujais fermentuotais produktais technologija ir pritaikyta kepyklose su skirtinga įranga.

EUREKA programos projektas E!4449 „Naujų konditerijos gaminių gamybos technologijos sukūrimas, naudojant Baltijos ir Šiaurės regione auginamus ekologiškus augalus“ (AKTINIDIA). Doc. D. Gruzdienė. 2008–2010.

Projekto tikslas – sukurti naują ekologinių cukrinės konditerijos gaminių technologiją, panaudojant Baltijos ir Šiaurės regione ekologinės žemdirbystės sąlygomis auginamų augalų vaisius, aliejinių augalų sėklas ir kviečių gemalus, aromatingųjų augalų aliejinius ekstraktus, naudojant ekologiniu būdu pagamintas įprastines žaliavas (šokoladą, kakavos miltelius ir kt.) bei parinkti ekonomiškas technologijas ir įrangą, leidžiančias maksimaliai išsaugoti biologiškai aktyvias medžiagas. Bendradarbiaujant su UAB „RŪTA“, LŽŪU ir partneriais iš Varšuvos gyvybės mokslų universiteto (SGGW), sukurtos bandomosios partijos šokoladinių saldainių su sušaldytų aktinidijų įdarais, sudarytos receptūros ir naujos kompozicijos, atlikta visapusiška žaliavos ir pusgaminių analizė, įvertintas skonis, aromatas bei konsistencija, siekiant pailginti produktų galiojimo laiką, suteikti gaminiams naujų spalvų. Kokybiniu požiūriu įvertintos skirtingos aktinidijų veislės leis ateityje pasirinkti tinkamą tiek skoninėmis savybėmis, tiek dydžiu ir forma veislę. Preliminarūs naujos produkcijos kokybės tyrimai, laikant gaminius penkis mėnesius su aktinidijų skirtingų koncentracijų priedais, parodė, kad, didinant aktinidijų koncentraciją įdaro masėje, didėja jo stabilumas oksidacijai, o kartu sulėtėja senėjimo procesai, pailgėja gaminių realizavimo terminai, atsiranda naujų aromato, skonio ir konsistencijos niuansų. Gaminiai buvo beveik 100 % priimtini vartotojams. Gauti rezultatai gerai koreliavo su modelinėse sistemose gautais duomenimis (riebaliniai ir kiti ekstraktai bei jų mišiniai).

COST programos B35 veikla „Su lipidų peroksidacija susiję sutrikimai“. Prof. P. R. Venskutonis. 2006–2010.

2009 m. tikslas – įvertinti katžolės (4 tipų) ekstraktų panaudojimo funkciniams antioksidaciniams komponentams gauti galimybes. Surinkta literatūra apie augalų rūšių sudėtį, biologines savybes ir naudojimą. Nustatyta ekstraktų, gautų naudojant įvairaus poliškumo tirpiklius, išeiga ir jų geba sujungti laisvuosius radikalus dviejose modelinėse reakcijų sistemose (DPPH ir ABTS). Atliktas ekstraktų frakcionavimas, panaudojant įvairaus poliškumo tirpiklius, nustatytos frakcijų išeigos ir nustatyta jų geba sujungti laisvuosius radikalus 2 modelinėse reakcijų sistemose (DPPH ir ABTS). Buvo matuojamas skirtingų koncentracijų priedų poveikis rapsų aliejaus oksidacijai. Atliktas ekstraktų frakcionavimas plonasluoksnės ir kolonėlių chromatografijos metodais. Ekstraktų ir frakcijų sudėtis tirta efektyviosios skysčių chromatografijos metodu, naudojant ultravioletinių šviesos spindulių sugerties ir masių spektrometrijos detektorius. Pirmą kartą gana išsamiai apibūdintos Lietuvoje kultivuojamų katžolės porūšių ekstraktų ir jų frakcijų antioksidacinės savybės. Nustatyta, kad šie augalai biosintetina biologiškai aktyvius junginius, kurie pasižymi antioksidacinėmis savybėmis. Preliminariai įvertintos keturios augalų rūšys (porūšiai) ir pagal gautus rezultatus galima atrinkti vertingesnę augalinę žaliavą kultivavimui. Gauti rezultatai skatina tęsti pasirinktų augalų tyrinėjimus ir tiksliau nustatyti individualius bioaktyvius junginius bei įvertinti augalų panaudojimo funkcionaliems maisto (farmacijos preparatų) komponetams kurti galimybes.

COST programos 865 veikla „Įvairių biokapsuliavimo veiksnių ir jų tarpusavio ryšių analizė“.. Prof. P. R. Venskutonis. 2006–2010.

2009 m. darbų tikslas – sudaryti gana paprastą ir technologišką triufelio (valgomojo trumo) sulčių inkapsuliavimo metodą ir ištirti kapsulių aromato medžiagas po inkapsuliavimo ir konservavimo. Taip pat įterpti į majonezą, medžiagų, gebančių sulaikyti aromatą, ir ištirti, ar jos efektyviai inkapsuliuoja garstyčių aromatą. Naudojant kapsulių gamybai du metodus – tiesioginę sferifikaciją ir jos inversiją, buvo pagamintos kapsulės su delikatesinio grybo - valgomojo trumo skonio medžiagomis. Tokioms kapsulėms buvo keliamas reikalavimas pasižymėti analogiškomis reologinėmis savybėmis, kaip ir lašišų ikrai, todėl jų gamybos procesas buvo optimizuojamas pagal kelis pagrindinius parametrus. Naudojant įvairius pluoštus kietosios fazės mikroekstrakcijos analizei buvo išsiaiškinta, kuris pluoštas efektyviausias atliekant aromato junginių mikroekstrakciją, ir identifikuoti aromato junginiai, tiek kapsulėse, tiek natūraliame triufelio grybe, naudojant dujų chromatografijos- masių spektrometrijos ir dujų chromatografijos- olfaktometrijos analizės metodus. Nustatyta kapsulių struktūra naudojant optinį mikroskopą ir sudarytas tinkamas kapsulių konservavimo būdas. Ištirtas inkapsuliavimo efektyvumas ir aromatinių medžiagų pokyčiai po konservavimo. Pagamintas majonezas su skirtingu kiekiu skaidulų ir ištirtas aromato junginių išlaisvinimas po inkapsuliavimo; identifikuoti garstyčių aromate esantys kvapieji junginiai.

COST programos 927 veikla „Termiškai perdirbtas maistas: galimas poveikis sveikatai“.. Doc. R. Vinauskienė. 2004–2009.

Pagrindinis veiklos tikslas – sveikesnio termiškai apdoroto maisto gaminimas ir žinių apie naudingas ir žalingas naujai susiformuojančių komponentų savybes plėtojimas. 2009 m. įsisavintas ir išbandytas heterociklinių aminų nustatymo, naudojant didelio slėgio efektyviąją skysčių chromatografiją su fluorescencinės spektrometrijos detektoriumi, metodas. Šiuo metodu identifikuoti ir kiekybiškai įvertinti pagrindiniai kaitintoje mėsoje esantys heterocikliniai aminai. Paruošti įvairių prieskoninių ir aromatinių augalų ekstraktai ir nustatytas juose esančių fenolinių junginių kiekis bei ekstraktų geba sujungti laisvuosius radikalus modelinėse sistemose. Nustatyta augalinių ekstraktų įtaka heterociklinių aminų kiekiui kaitintoje mėsoje. Gauti tyrimų rezultatai parodė, kad antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių prieskoninių augalų (tarp jų ir tų, kurie gali būti auginami Lietuvoje pramoniniu būdu) ekstraktai gali būti panaudoti ne tik mėsos gaminių juslinėms savybėms pagerinti, bet ir kenksmingų heterociklinių aminų susidarymo kontrolei. Atlikti tyrimai taip pat atskleidė, kad prieskoninių augalų ekstraktų poveikis heterociklinių aminų susidarymui yra gana sudėtingas ir priklauso tiek nuo paties ekstrakto kilmės bei jo paruošimo būdo, tiek nuo mėsos terminio apdorojimo sąlygų – temperatūros, trukmės, šilumos perdavimo terpės, deguonies buvimo ir kt. Tai rodo, kad ekstraktų poveikio mechanizmas negali būti paaiškinamas vien tik juose esančių antioksidantų dalyvavimu heterociklinių aminų susidarymo reakcijos stadijose, kuriose susidaro radikaliniai produktai. Tyrimų rezultatai suteikia naudingos informacijos siekiant surasti efektyvius heterociklinių aminų kontrolės būdus ir aiškinantis ekstraktų sudėtyje esančių junginių galimus poveikio mechanizmus.

COST programos 928 veikla „Fermentų valdymas ir naudojimas didesnės vertės maisto produktuose“. Prof. G. Juodeikienė. 2005–2010.

Pagrindinis veiklos tikslas – kurti naujus fermentus ir pritaikyti juos grūdų, uogų, vaisių ir daržovių bei baltyminių maisto produktų (pieno, mėsos, žuvų) biotechnologiniuose procesuose, kuriant didesnės vertės maisto produktus. Bus kuriami nauji fermentiniai preparatai maisto biopolimerams pakeisti, pritaikant juos maisto produktų savybėms (tekstūrai, spalvai, skoniui ir aromatui) modeliuoti ir gerinti. 2009 m. mokslinė veikla buvo skirta fermentinės glikozidhidrolazių kompozicijos sudarymui skaidulinėmis medžiagomis praturtintų kvietinių kepinių technologiniam procesui stabilizuoti, kokybei gerinti ir žiedėjimui lėtinti. Sudaryta amilolitinių ir ksilanolitinių fermentų kompozicija kvietinės duonos su didesniu skaidulinių medžiagų kiekiu technologiniam procesui stabilizuoti ir kepinių kokybei gerinti. Tirta amilolitinių ir ksilanolitinių fermentų kompozicijos panaudojimo kvietinės duonos, praturtintos sėlenomis, žiedėjimui lėtinti galimybės, pritaikant jiems tirti akustinį metodą.

COST programos FA0804 veikla „Molekulinė žemdirbystė: augalai – aukštesnės vertės baltymų gamybos platforma“. Prof. G. Juodeikienė. 2009–2012.

Tyrimų tikslas – koordinuoti Europos mokslininkų veiklą molekulinės žemdirbystės srityje, siekiant užtikrinti, kad būtų greitai kuriami nauji rekombinantinių baltymų produktai ir efektyvi jų gamybos grandinė ir būtų patenkinti pramonės poreikiai ateinančius du dešimtmečius. 2009 m. mokslinės veiklos tikslai buvo rekombinantinių baltymų gamybos ir su ja susijusių saugos visuomenei klausimų studija ir analizė Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse bei ES mastu ir baltyminių medžiagų iš respublikoje auginamų baltymingų augalų – lubinų išskyrimas ir skirtingų baltymų frakcijų biocheminių savybių bei biologinio aktyvumo nustatymas. Parinkta baltyminių medžiagų frakcijų iš augalinės žaliavos išskyrimo metodika ir jas sudarančių komponentų išgryninimo sąlygos. Nustatyta veislės įtaka Lietuvoje auginamų lubinų baltymų kokybinei ir kiekybinei sudėčiai; įvertintos išgrynintų baltymų molekulinės masės ir proteolitinis aktyvumas. Įvertinta fermentacijos proceso, naudojant pieno rūgšties bakterijas, įtaka baltymų proteolitiniam aktyvumui.

NordForsk remiamas projektas „Pieno bioaktyvūs komponentai ir jų tarpusavio ryšiai – funkcionalumas ir genomika naujiems sveikesniems produktams “.. Prof. D. Leskauskaitė. 2008–2011.

Projekto tikslas – suvienyti Šiaurės šalių ir Baltijos šalių mokslininkų pajėgas siekiant gauti naujų duomenų apie sveikus pieno produktus ir jas platinti. 2009 m. buvo surengta pirmoji projekto konferencija Norvegijoje, kurioje KTU mokslininkai skaitė du žodinius pranešimus ir pristatė du stendinius pranešimus.

NordForsk remiamas projektas „Šiaurės šalių sūrių rūšių brendimo biocheminiai procesai ir jų reikšmė sveikatai, skoniui ir aromatui bei tekstūrai ir reologijai“. Prof. R. P. Venskutonis. 2005–2009.

Tai tinklinis Šiaurės šalių NordForsk organizacijos finansuojamas projektas. 2009 m. Kaune buvo pravestas seminaras, skirtas sūrių struktūrai. Projektas užbaigtas surengiant simpoziumą Driobako mieste (Norvegija). Taip pat buvo surengti kursai Oso mieste (Norvegija) doktorantams, dvi KTU doktorantės stažavosi pas partnerius Danijoje ir Norvegijoje.

Lietuvos ir Prancūzijos integruotos veiklos programos „Žiliberas“ projektas “Lietuvoje ir Prancūzijos Vidurio Pirėnų regione augančių aromatinių augalų fitocheminės sudėties ir savybių palyginimas ir naujų perdirbimo procesų kūrimas“. Prof. R. P. Venskutonis. Remia TPA ir VMSF. 2009–2010.

2009 m. tirti įvairūs prieskoniniai ir aromatiniai augalai, daugiausia dėmesio skiriant rūšims, kurios auga Prancūzijos Vidurio Pirėnų regione ir kurios gali būti auginamos Lietuvos klimato zonoje. Tarp tyrimams pasirinktų augalų yra Labiatae, Umbeliferae ir Saxifragaceae šeimų rūšys, tokios kaip juodieji serbentai (Ribes niger pumpurai), kvapniosios garduoklės (Myrrhis odorata), stambiažiedės girmėtės (Calamintha grandiflora), balzaminiai skaisteniai (Tanacetum balsamita), raudonosios monardos (Monarda didyma), paprastosios kraujažolės (Achillea millefolium), daržiniai dašiai (Satureja hortensis), blakinės kalendros (Coriandrum sativum) ir kvapieji mairūnais (Majorana hortensis). Augaluose esančios medžiagos buvo frakcionuojamos distiliavimu (lakioji frakcija) ir ekstrahavimu (aukštesnės virimo temperatūros frakcija) naudojant įvairaus poliškumo tirpiklius (heksaną, acetoną, etanolį, metanolį, vandenį). Išbandyti ir nauji kai kurių frakcijų išskyrimo bei analizės būdai naudojant ekologiškus tirpiklius ir specialius įtaisus. Gautos frakcijos buvo tiriamos chromatografiniais ir spektroskopiniais metodais siekiant įvertinti juose esančių fitocheminių medžiagų sudėtį. Frakcijų antioksidacinės savybės buvo matuojamos modelinėse sistemose su laisvaisiais radikalais, taip pat augaliniame aliejuje. Įvertintas kai kurių augalų frakcijų antimikrobinis aktyvumas testuose naudojant įvairių bakterijų ir mielių kultūras. Gauti gana išsamūs duomenys apie kai kurių augalų sudėtį ir savybes; tokie duomenys sudaro sąlygas prognozuoti augalinių žaliavų funkcines savybes.

Raugintų pieno gėrimų ir varškės sūrio gamybos technologijos tobulinimas naudojant mikrobiologinės kilmės transglutaminazę: biudžetinės organizacijos užsakymas Nr. N8496B / Vadovė prof. D. Leskauskaitė.

Tyrimo tikslas – patobulinti raugintų pieno gėrimų ir varškės sūrio gamybos technologijas, naudojant mikrobinės kilmės transglutaminazę, siekiant pagaminti geresnėmis tekstūros savybėmis pasižyminčius produktus. Išnagrinėtos transglutaminazės (toliau – TG) taikymo raugintų pieno gėrimų gamybos technologijose galimybės. Ištirta TG įtaka rūgštaus pieno gelio formavimo procesui, galutinių produktų – rauginto pieno ir jogurto vartotojamosioms savybėms. Nustatyta, kad kazeino polimerizacijos laipsnis priklausė nuo TG kiekio ir pieno riebumo, o raugintų pieno gėrimų gamyboje naudojant pieną, paveiktą TG, rūgštus gelis pasižymėjo geresnėmis tekstūros savybėmis, stipresne struktūra ir geresnėmis sineretinėmis savybėmis. Parengtos rekomendacijos, kaip tobulinti rauginto pieno, jogurto ir raugintų pasukų technologiją, naudojant TG.

Lieso pieno gaminių praturtinimo riebaluose tirpiais vitaminais A ir D technologijų sukūrimas: biudžetinės organizacijos užsakymas Nr. N8496C / Vadovė prof. D. Leskauskaitė.

Tyrimo tikslas – sukurti pieno gaminių, praturtintų riebaluose tirpiais vitaminais A ir D, gamybos technologiją. Nustatyta technologinių veiksnių: vitaminų įdėjimo formos, laiko, kiekio, terminio apdorojimo režimo, gaminių pakuotės ir laikymo sąlygų temperatūros, šviesos, trukmės, įtaka vitaminų A ir D kiekiui šiais vitaminais praturtintuose liesuose pieno gaminiuose – grietinės ir augalinių riebalų mišiniuose, raugintame piene. Parengtos rekomendacijos, kaip praturtinti pieno gaminius riebaluose tirpiais vitaminais A ir D.

Ekstruzijos proceso pritaikymas naujiems netradiciniams produktams iš vietinės grūdinės žaliavos gaminti: biudžetinės organizacijos užsakymas Nr. N8496A / Vadovė prof. G. Juodeikienė.

Tyrimo tikslas − pritaikyti vietinę netradicinę grūdinę žaliavą naujiems ekstruduotiems produktams gaminti.

Išanalizuota ir susisteminta mokslinė literatūra apie įvairios grūdinės žaliavos panaudojimą ekstruduotų produktų gamybai ir ekstruzijos proceso įtaką žaliavos cheminei sudėčiai ir saugos kriterijams, surinkta literatūra apie ekstruzijos proceso ypatumus ir įtaką ekstrudatų kokybei, įvertintos netradicinių javų – perspektyvių šio amžiaus augalų panaudojimo ekstruduotų produktų gamyboje galimybės. Atliktas platus eksperimentinis darbas, įvertinant ekstruzijos parametrų įtaką rugių, grikių ir jų mišinių ekstrudatų struktūrai ir tekstūrai. Nustatyta netradicinės grūdinės žaliavos (rugių ir grikių) įtaka ekstruduotų produktų kokybei. Įvertintos ekstruzijos proceso pritaikymo galimybės naujų maisto pramonės žaliavų gamybai. Pateiktos rekomendacijos dėl naujų vietinių grūdinių žaliavų netradicinių ekstruzijos procese panaudojimo galimybių ekstruduotų produktų maistingumui didinti, taip pat žaliavų maisto pramonėje, pvz., duonos kepinių asortimentui plėsti ir jiems praturtinti skaidulinėmis medžiagomis.

Antimikrobinėmis savybėmis pasižyminčių raugų pritaikymo duonos technologijoje studija: biudžetinės organizacijos užsakymas Nr. N8496D / Vadovė prof. G. Juodeikienė.

Tyrimo tikslas – palyginti pieno rūgšties bakterijų (PRB) ir duonos gamyboje leidžiamų konservantų efektyvumą apsaugant nuo duonos ligas sukeliančių mikroorganizmų. Atlikta mokslinės techninės literatūros, susijusios su pieno rūgšties bakterijų, pasižyminčių antimikrobinėmis savybėmis ir jų panaudojimu duonos raugų gamyboje, analizė. Atlikta atrinktų PRB ir duonos gamyboje leidžiamų konservantų efektyvumo apsaugant nuo duonos ligas sukeliančių mikroorganizmų palyginamoji analizė. Išbandyti antimikrobinėmis savybėmis pasižymintys raugai kvietinės ir ruginės duonos gamyboje, naudojant įvairias technologines schemas. Atlikti duonos kokybės ir jos pokyčių laikymo metu tyrimai. Pateiktos rekomendacijos dėl atrinktų PRB tinkamumo raugams, skirtiems kvietinei ir pusruginei duonai gaminti.

Miltinės konditerijos kepinių apibūdinimo, klasifikavimo ir kokybės rodiklių tyrimai: biudžetinės organizacijos užsakymas Nr. N8496E / Vadovė prof. G. Juodeikienė.

Tyrimo tikslas − peržiūrėti miltinės konditerijos įmonių gaminamos produkcijos asortimentą ir techninius reikalavimus bei juos susisteminti ir unifikuoti, parengiant miltinės konditerijos kepinių techninį reglamentą, kurio būtų privalu laikytis gaminant ir parduodant šios rūšies gaminius. Atlikta Lietuvoje ir atskirose ES šalyse galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių miltinės konditerijos kepinius, studija ir palyginamasis įvertinimas. Surinkti, išanalizuoti ir susisteminti duomenys apie miltinės konditerijos kepinių techninius reikalavimus; sudaryta miltinės konditerijos gaminių ir pusgaminių klasifikavimo sistema, kurioje šiuos gaminius siūloma klasifikuoti pagal sudėtį ir gamybos būdą. Parinkti atskirų miltinės konditerijos gaminių terminai ir jų apibrėžtys bei reikalavimai įvairių rūšių miltinės konditerijos gaminių žaliavoms ir medžiagoms, gamybai, kokybei bei saugai, prekiniam pateikimui ir ženklinimui, laikymui ir gabenimui. Pagal gautus rezultatus parengtas naujo Lietuvos norminio dokumento „Miltinės konditerijos gaminių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninis reglamentas“ projektas, kuris pateiktas derinti maisto pramonės specialistams bei suinteresuotoms institucijoms: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Lietuvos standartizacijos departamentui.

Miltinių kepinių geros gamybos savo ūkyje praktikos vadovas: biudžetinės organizacijos užsakymas Nr. N8543 / Vadovė prof. G. Juodeikienė.

Tyrimų tikslas – parengti ūkininkams miltinių kepinių geros gamybos praktikos vadovą, kuris apimtų tiek įmonės įrengimo, tiek produktų gamybos ir pardavimo, saugos užtikrinimo ir kitus reikalavimus bei padėtų kuriant ūkyje smulkią miltinių kepinių gamybos ir produkcijos realizavimo įmonę. Surinkti, išanalizuoti ir susisteminti ES ir Lietuvoje galiojantys teisės aktai ir norminiai dokumentai, reglamentuojantys higienos reikalavimus kepinių gamybos procese, taip pat reikalavimai, keliami smulkiajam verslui duonos ir kitų miltinių kepinių sektoriuje. Parengtas „Ūkyje kepamų kepinių geros gamybos praktikos vadovo“ projektas, kuriame kepinių gamybai ūkyje keliami reikalavimai susisteminti į grupes.