• Studijų moduliai
• Studijų formos
• Studijų programos
• Individualieji planai
• Studijų procesas
• Registravimas studijoms
• Akademinis studijų kalendorius 2010-2011 m. m.
• Akademinis studijų kalendorius 2009-2010 m. m.
• Žinių vertinimo sistema
• Užsienio kalbų studijos
• Dalykinė ir psichologinė pagalba
• Universiteto baigimas
• Studijų nutraukimas

Bazinis studijų planavimo vienetas yra studijų modulis, kurį sudaro savarankiškas studijų objektas, dėstomas vieną semestrą. Studijų modulis įvairiais deriniais gali apimti paskaitas, laboratorinius darbus, pratybas, seminarus, studento savarankišką darbą, mokslinį tiriamąjį darbą, projektavimo ir kitus darbus. Studijų modulis gali būti privalomas, alternatyvus (pasirenkamas iš sąrašo) arba laisvai pasirenkamas. Kiekvieno modulio įsisavinimo lygis turi būti įvertintas pažymiu.

Pagrindinis studijų modulio, o kartu ir visų studijų plano apimties matavimo vienetas yra kreditas. Vienas kreditas atitinka keturiasdešimt studento darbo auditorijose, laboratorijose ir savarankiško darbo sąlyginių valandų per savaitę.

Nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. studijų kredito apimtis ir apibrėžimas keisis. Vienų studijų metų 1600 valandų atitiks 60 kreditų, t. y. nacionalinė studijų kreditų sistema sutaps su Europos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemoje (ECTS) taikoma studijų kreditų sistema.

Studijų formos pagal studijų intensyvumą gali būti nuolatinė ir ištęstinė. Nuolatinė studijų forma yra pagrindinė organizuojant studijas visų pakopų laipsnį suteikiančias ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas. Ištęstinę studijų formą renkasi apsisprendę studijuoti lėtesne sparta. Studijų ištęstine forma trukmė neturi būti daugiau kaip pusantro karto ilgesnė už studijų nuolatine forma trukmę, šioms taikant 40 kreditų normą.

Studijų nuolatine forma apimtis turi būti ne mažesnė kaip 30 ir ne didesnė kaip 40 studijų kreditų per metus. Studijų ištęstine forma apimtis turi būti ne mažesnė kaip 20 ir ne didesnė kaip 30 studijų kreditų per metus.

Reikalavimai studijų programai (studijų programos sandarai, studijų turiniui ir rezultatams, apimčiai (studijų kreditais) ir kt.) yra tokie patys nepriklausomai nuo studijų formos. Baigus studijų programą įgyta aukštojo mokslo kvalifikacija yra lygiavertė nepriklausomai nuo studijų formos.

Studijų programa – tam tikros krypties studijų tikslų, turinio, metodų ir priemonių, studijoms pasitelkiamo akademinio ir profesinio personalo bei materialiųjų galimybių visuma, taip pat šios visumos aprašymas. Kiekvieną studijų programą sudaro tam tikras privalomų, alternatyvių ir laisvai pasirenkamų modulių skaičius. Pirmosios studijų pakopos programoje numatomas per semestrą studijuojamų modulių skaičius negali būti didesnis kaip 7, o magistrantūros studijų programoje – kaip 5. Studijuojamo modulio apimtis negali būti mažesnė kaip 2 kreditai. Kiekvieno programos modulio studijos baigiamos studento žinių bei įgūdžių vertinimu – egzaminu arba pažymiu vertinamu savarankišku studento darbu (projektu). Kiekviena studijų programa baigiama absolvento žinių ir gebėjimų įvertinimu – baigiamojo darbo (projekto) gynimu.

Pirmosios pakopos universitetinių studijų programos sudaromos pagal studijų krypties reglamentą, kurio pagrindinė paskirtis - nustatyti tos krypties studijų tikslus, suteikiamas kvalifikacijas, studijų apimtį kreditais ir studijų trukmę metais, santykius tarp tos krypties studijų programose studijuojamų dalykų grupių. Studijų krypties reglamentu (jį tvirtina švietimo ir mokslo ministras) nustatoma, kokios žinios, mokėjimai ir įgūdžiai įgyjami studijuojant tos krypties programas, kokia forma vertinamas absolvento išsilavinimas (baigiamaisiais egzaminais, baigiamuoju darbu), kokia turi būti minimali metodinė ir materialioji studijų bazė, kokios tos studijų krypties absolventų profesinės veiklos arba tolesnio lavinimosi galimybės.

Universitetinių studijų programos sandara turi tris dalis:

• bendrojo lavinimo dalis, skirta plačios pasaulėžiūros pagrindams formuoti;
• krypties studijų pagrindų dalis, skirta įgyti žinioms ir gebėjimams, kurie būtini specialaus lavinimo dalykų studijavimui ir tos krypties aukštojo mokslo kvalifikacijai įgyti;
• specialaus lavinimo dalis, skirta įgyti žinioms ir gebėjimams, leidžiantiems sėkmingai adaptuotis darbo vietoje, atitinkančioje įgytą išsilavinimą.

Kiekvienoje studijų programoje 8 kreditai yra skirti laisvai pasirenkamiesiems moduliams, kurie gali būti ir kitos mokslo ar meno studijų srities. Laisvai pasirenkamus modulius galima rinktis iš Studijų tarnybos rekomenduojamo sąrašo arba iš visų Universitete teikiamų modulių, tačiau būtina tenkinti modulio studijoms būtino pasirengimo reikalavimus. Į laisvai pasirenkamus studijų modulius studentas registruojasi savarankiškai Akademinėje informacijos sistemoje per Studentų savitarną.

Antrosios pakopos universitetinių studijų (magistrantūros) turinys turi būti grindžiamas žiniomis ir įgūdžiais, įgytais pirmosios pakopos universitetinėse studijose. Šie dalykai turi būti tokio lygio, kad norint juos studijuoti prieš tai būtina išstudijuoti tam tikrus pirmosios studijų pakopos dalykus. Prie kiekvieno antrosios pakopos studijų dalyko aprašo turi būti nurodoma, ką studentas turi būti prieš tai išstudijavęs. Antrosios studijų pakopos programoje negali būti studijuojami pirmosios studijų pakopos lygio dalykai.

Magistrantūros programos apimtis - ne mažiau kaip 60 kreditų (studijų nuolatine forma trukmė 1,5 metų) ir ne daugiau kaip 80 kreditų (studijų nuolatine forma trukmė 2 metai, ištęstine forma – ne daugiau kaip pusantro karto ilgiau). Ne mažiau kaip 25 kreditai turi būti skirta teorinėms studijoms ir ne mažiau kaip 40 procentų programos apimties – moksliniams tyrimams bei būtinam mokslinio tiriamojo pobūdžio baigiamajam darbui.

Laipsnio neteikiančios studijų programos apimtis – ne mažiau kaip 40 kreditų (studijų nuolatine forma vieneri metai) ir ne daugiau kaip 80 kreditų (2 metai studijų nuolatine forma). Teorinėms studijoms turi būti skirta ne mažiau kaip 10 kreditų.

Kiekvieną pavasario semestrą studentai, rinkdamiesi modulius, sudaro kitų mokslo metų individualiuosius studijų planus. Individualiųjų studijų planų sudarymo klausimais studentus konsultuoja studijų programų komitetas, dekanatas ir dėstytojai. Individualieji studijų planai gali būti koreguojami per dvi pirmąsias mokslo metų savaites. Sudarytus individualiuosius studijų planus ir pakeitimus tvirtina dekanas.

Studento, pasirinkusio nuolatinę studijų formą, individualiojo studijų plano vieno semestro apimtis – ne mažesnė kaip 20 kreditų, o vienerių mokslo metų – 40 kreditų. Studentai, pasirinkę ištęstinę studijų formą, sudaro mažesnės apimties (12 – 16 kreditų) individualųjį studijų planą, atitinkamai prailgindami studijų trukmę. Į individualųjį studijų planą turi būti įtraukti visi pasirinktos studijų programos privalomi studijų moduliai, nustatytas skaičius alternatyvių modulių ir laisvai pasirenkami moduliai. Studentui leidžiama savo nuožiūra formuoti originalų alternatyvių modulių rinkinį. Sudarant individualųjį studijų planą, suderinus su fakulteto studijų programų komitetu, programoje nurodytus modulius galima pakeisti ekvivalentiško turinio moduliais iš kitos Universiteto ar kitos aukštosios mokyklos studijų programos.

Studijos Universitete organizuojamos laikantis studijų programų, individualiųjų planų ir tvarkaraščio. Jų semestro metu savavališkai keisti negali nei studentai, nei dėstytojai. Už studijų eigą fakultete atsako dekanas, kuris turi operatyviai spręsti tokius klausimus:

a) dėstytojo pavadavimo dėl ligos ar išvykimo;
b) tvarkaraščio keitimo (vietos ir laiko);
c) studijų modulio kortelėje numatytų užduočių ir studijų formų keitimo;
d) studento individualiojo plano ir studijų grafiko keitimo.

Pirmosios studijų pakopos pirmojo ir antrojo kursų studentams privalu lankyti paskaitas ir praktinius užsiėmimus, o trečiojo ir ketvirtojo kursų studentams bei magistrantams – praktinius užsiėmimus. Paskaitų ir praktinių užsiėmimų nelankantiems studentams taikomos drausminės nuobaudos. Aštuntąją semestro savaitę užsiėmimus vedantys dėstytojai fakultetų raštinėms pateikia fakulteto nustatytą informaciją apie studentų darbą semestro metu. Fakultetai taip pat gali nustatyti dar ir kitus studentų darbo kontrolės terminus.

Egzaminų sesija trunka keturias savaites. Egzaminų sesijos tvarkaraštį tvirtina dekanas ir paskelbia prieš dvi savaites iki sesijos pradžios. Tvarkaraštyje rekomenduojama nurodyti kelias kiekvieno studijų modulio egzamino datas. Iš tvarkaraščio pasirinktą egzamino datą studentai (akademinės grupės) iki sesijos pradžios suderina su egzaminuojančiu dėstytoju ir įrašo į fakultetų raštinėse parengtus sąrašus.

Studentas turi teisę laikyti egzaminą tik atsiskaitęs už visas semestro savarankiško darbo užduotis. Įvykdęs visas savarankiško darbo užduotis ir gavęs dekano leidimą, modulio egzaminą turi teisę laikyti eksternu.

Neišlaikytą per sesiją egzaminą dar galima perlaikyti iki naujo semestro pradžios, jei įsiskolinta ne daugiau kaip už 8 kreditus. Esant svarbioms priežastims, dekanas savo įsakymu gali studentui šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip iki pirmojo naujo semestro mėnesio pabaigos.

Studentai studijoms registruojami fakultetų raštinėse. Studentai registruojami mokslo metams ar pavasario semestrui, jei jie ankstesniame semestre atsiskaitė už visus studijų programoje numatytus ir į jų individualiuosius planus įtrauktus modulius arba, jei dekanas dėl ligos ar turimų akademinių įsiskolinimų yra atidėjęs atsiskaitymų terminą.

Mokslo metams studentai registruojami per pirmąsias dvi mokslo metų savaites. Registravimo metu studentai turi patvirtinti savo pasirinktąjį individualųjį studijų planą. Vėliau šis planas gali būti keičiamas tik dėl padarytų klaidų ar svarbių priežasčių dekanui leidus. Pavasario semestrui studentai pradedami registruoti iš karto po žiemos egzaminų sesijos, registravimas trunka dvi pirmąsias pavasario semestro savaites.

Studijuojantys savo lėšomis studentai iki registracijos turi sumokėti Senato nustatytą studijų mokestį. Laiku neužsiregistravęs studentas, magistrantas ar klausytojas laikomas savo noru išstojęs iš Universiteto.

PATVIRTINTA
KTU rektoriaus
2010-05-04
įsakymu Nr. A-237

* Pirmo kurso valstybinių vietų studentai registruojasi iki rugsėjo 3 d.
* * Įstojusiems nuo 2009 m rugsėjo 1 d. netaikoma

Pastaba. Rektorato nutarimu akademinio kalendoriaus datos gali būti koreguojamos.

Studijos Universitete organizuojamos pagal tokį grafiką.

* Įstojusiems nuo 2009 m rugsėjo 1 d. netaikoma

Pastaba. Rektorato nutarimu akademinio kalendoriaus datos gali būti koreguojamos.

Siekiant užtikrinti aktyvų studentų darbą per visą studijų semestrą, sugebėjimą taikyti teorines žinias praktikoje, objektyvų studijų rezultatų vertinimą, Universitete taikomas kaupiamasis vertinimas. Taikant kaupiamąjį vertinimą, studijų rezultatai įvertinami tarpiniais atsiskaitymais, o galutinis pažymys susumuoja tarpinių atsiskaitymų ir egzaminų pažymius. Studentui neatlikus ar neatsiskaičius už semestro užduotis ir nesurinkus pereinamojo balo – nustatyto skaičiaus tarpinių atsiskaitymų minimalaus balo – neleidžiama laikyti baigiamojo egzamino.

Universitete galioja dešimtbalė vertinimo sistema. Žinios vertinamos tokiais pažymiais:

Užsienio kalbų moduliai yra siejami su profesinės veiklos ar akademiniams tikslams skirtos (specifinės paskirties) užsienio kalbos mokymusi. Kompleksinis universitete siūlomų užsienio kalbų modulių tikslas – ugdyti akademinę ir profesinę komunikacinę kompetenciją užsienio kalba, įgalinančią efektyviai komunikuoti akademiniuose ir profesiniuose veiklos kontekstuose, kylančiose tarpkultūrinės sąveikos situacijose. Remiantis ,,Bendraisiais Europos Tarybos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenimis" (2001), turi būti pasiektas užsienio kalbos mokėjimo Cl* lygis.

Kiekvienas studentas, studijuojantis pagal pirmosios pakopos studijų programą ir siekiantis bakalauro diplomo, turi būti išlaikęs užsienio kalbos Cl lygio egzaminą. Universitete mokoma keturių pagrindinių užsienio kalbų: anglų, vokiečių, prancūzų ir rusų.

Sėkmingai mokytis užsienio kalbos ir pasiekti Cl lygį studentas gali tik tada, kai ją moka B2** lygiu. Kad studentas turėtų reikalaujamą B2 lygio kompetenciją, sėkmingai studijuotų užsienio kalbos Cl lygio modulį ir išlaikytų egzaminą, Universitetas sudaro sąlygas užsienio kalbos papildomai mokytis pirmaisiais ir antraisiais studijų metais.

Studentų užsienio kalbos mokėjimas tikrinamas testu, kurio laikymą visiems pirmo kurso studentams, organizuoja Užsienio kalbos centras pirmąjį mokslo metų mėnesį.

Studentams, kurių užsienio kalbos žinios nepakankamos, Universitetas sudaro galimybes nemokamai (ne daugiau kaip 8 kreditų ekvivalentu) mokytis užsienio kalbos, kad galėtų pasirengti tos užsienio kalbos modulio Cl lygio studijoms ir sėkmingai išlaikyti šio lygio egzaminą. Studentai gali rinktis modulius ,,Kompensacinis kalbos kursas 1“ ir ,,Kompensacinis kalbos kursas 2“.

Jei reikiamam užsienio kalbos mokėjimo lygiui pasiekti jų nepakanka, norint tobulinti užsienio kalbos mokėjimą, reikia mokėti už papildomus modulius pagal Universiteto nustatytus įkainius.

* C1 lygis — asmuo, mokantis kalbą šiuo lygiu, turi suprasti įvairius sudėtingus ilgus tekstus ir suvokti potekstę; turi gebėti spontaniškai, laisvai, neieškodamas išraiškos priemonių, išdėstyti savo nuomonę, nuostatą, pažiūras; turi gebėti lanksčiai ir veiksmingai vartoti kalbą visuomeniniais, akademiniais ir profesiniais tikslais; turi gebėti kurti aiškų, gerai sukomponuotų, detalų tekstą sudėtinga tema laikydamasis stiliaus ir formos reikalavimų, tinkamai vartodamas siejimo priemones.

** B2 lygis – asmuo, mokantis kalbą šiuo lygiu, turi gebėti suprasti sudėtingų tekstų tiek konkrečiomis, tiek abstrakčiomis temomis pagrindines mintis, taip pat ir specializuotas diskusijas profesinėmis temomis (bendrine kalba); turi gebėti spontaniškai ir laisvai bendrauti žodžiu ir raštu be jokių sutrikimų; turi gebėti kurti aiškų, detalų tekstą daugeliu temų (aprašymą, pasakojimą, samprotavimą), argumentuotai paaiškinti savo požiūrį.

2009 metų vasarį Kauno technologijos universitete įsteigtas Akademinės pažangos centras (APC). Pagrindinis APC veiklos tikslas – sudaryti sąlygas jaunuoliams, siekiantiems universitetinio išsilavinimo, maksimaliai tobulinti savo intelektinius gebėjimus ir teikti jiems dalykinę ir psichologinę pagalbą.

APC dalykinė pagalba skirta dviems studentų grupėms:

• gabiems jaunuoliams – jie kviečiami mokytis sustiprintų studijų grupėje (SSG);
• turintiems mokymosi sunkumų jaunuoliams – jie kviečiami mokytis papildomai tų modulių, kurie jiems kelia sunkumų.

APC psichologinę pagalbą gali gauti visi KTU studentai. Psichologinės pagalbos būdai:

• individualus konsultavimas,
• grupinės terapijos – dailės terapija, asmeninio augimo grupė,
• praktiniai užsiėmimai – streso valdymo būdai, emocinio intelekto lavinimo pratybos.

Kontaktai: Studentų 63A-206, tel. 300257, el. p. apc@ktu.lt

Universiteto absolventui suteikiamas bakalauro arba magistro kvalifikacinis laipsnis, profesinė kvalifikacija bei daktaro mokslo laipsnis.

Absolventams, atsiskaičiusiems už pirmosios studijų pakopos individualiuosius planus, bakalauro kvalifikacinį laipsnį suteikia rektoriaus įsakymu paskirta kvalifikacijos komisija, kurios posėdyje ginamas baigiamasis darbas. Absolventams, atsiskaičiusiems už magistrantūros individualiuosius studijų planus, magistro kvalifikacinį laipsnį suteikia rektoriaus įsakymu paskirta magistrantūros kvalifikacijos komisija, kurios viešame posėdyje ginamas baigiamasis darbas. Absolventams, atsiskaičiusiems už specialisto (mokytojo) studijų individualųjį planą, profesinę kvalifikaciją suteikia rektoriaus įsakymu paskirta kvalifikacijos komisija, kurios viešame posėdyje ginamas diplominis projektas arba baigiamasis darbas. Absolventams, įvykdžiusiems doktorantūros individualiuosius studijų planus ir tarybos daktaro disertacijai ginti viešame posėdyje apgynusiems daktaro disertaciją, suteikiamas daktaro mokslo laipsnis.

Absolventams Universitetas išduoda nustatytos formos diplomą ir Europos Komisijos nustatyto tarptautinio pavyzdžio aukštojo mokslo diplomo priedėlį lietuvių ir anglų kalbomis. Bakalaurams, specialistams ir magistrams, kurių vidutinis kredito įvertinimas ne mažesnis kaip 9,5, kurie nėra gavę už modulį mažesnio įvertinimo kaip „gerai“, kurių baigiamasis darbas įvertintas „labai gerai“ ir „puikiai“, išduodamas diplomas su pagyrimu.

Studijos nutraukiamos ir pirmosios studijų pakopos studentas, magistrantas ar doktorantas išbraukiamas iš sąrašų (išstoja arba pašalinamas iš Universiteto):

1) už nepažangumą;
2) už sistemingą užsiėmimų nelankymą;
3) pasibaigus sutarties terminui;
4) už sutarties nevykdymą;
5) baigus studijas;
6) dėl perkėlimo studijoms į kitą instituciją;
7) už Universiteto vidaus tvarkos pažeidimą;
8) už Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimą;
9) dėl mirties;
10) paties prašymu;
11) kaip negrįžęs iš akademinių atostogų ar po laikinai nutrauktų studijų;
12) kaip neužsiregistravęs;
13) kaip negynęs baigiamojo darbo be pateisinamos priežasties;
14) kaip negynęs baigiamojo darbo, kai gynimas atidėtas dekano leidimu;
15) kaip neapsigynęs baigiamojo darbo (su teise ginti po nustatyto laikotarpio tą patį, pataisytą ar naują darbą);
16) pasibaigus studijoms pagal mainų programą (taikoma tik kitų šalių studentams).

Studentai ir magistrantai išbraukiami iš sąrašų rektoriaus įsakymu dekano teikimu, o doktorantai – Mokslo tarnybos direktoriaus teikimu, remiantis doktoranto mokslinio vadovo, doktorantūros komisijos ar dekano pranešimu. Įsakyme nurodoma studijų nutraukimo priežastis. Išbrauktieji ar pašalintieji studentai, magistrantai ir doktorantai, norintys gauti akademinį pažymėjimą apie studijas Universitete, turi nustatyta tvarka atsiskaityti su Universitetu.

Dėl sveikatos sutrikimų studentai gali būti išleidžiami akademinių atostogų. Akademinės atostogos įforminamos dekano įsakymu, nurodant dokumentais pagrįstą studijų sustabdymo priežastį, akademinių atostogų trukmę ir studijų tąsos pradžią. Akademinių atostogų galima leisti ne ilgiau kaip metams ir ne daugiau kaip du kartus per pirmosios pakopos studijų laikotarpį.

Pažangiems studentams, ne dėl sveikatos, o dėl kitų svarbių priežasčių gali būti leista laikinai sustabdyti studijas vieneriems metams.

Studentai, suderinę studijų turinį su programų komitetu, gali laikinai išvykti studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas. Šių studijų terminus ir finansavimą savo įsakymu nustato dekanas.