Bakalauras – tai pirmasis aukštojo universitetinio išsilavinimo kvalifikacinis laipsnis, suteikiamas asmeniui, baigusiam 140–180 kreditų apimties studijas ir įgijusiam pasirinktos studijų krypties žinių pagrindus.

Universiteto Senatas yra patvirtinęs 40 pirmosios pakopos studijų programų.

• Pirmosios pakopos studijų programos 

Magistras – universitetinių studijų antrosios pakopos kvalifikacinis laipsnis. Jis suteikiamas asmeniui, baigusiam 60-80 kreditų apimties studijas ir įgijusiam specialųjį pasirengimą bei tiriamojo darbo įgūdžių. Į studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Universiteto Senatas yra patvirtinęs 60 magistrantūros studijų programų, iš jų 50 gilinamojo tipo ir 10 plečiamojo tipo.

Gilinamoji magistrantūros studijų programa – studijų programa, skirta gilinti studento kompetencijai, įgytai per pirmosios pakopos studijų programą, kai pastaroji yra tos pačios studijų krypties kaip ir magistrantūros studijų programa arba kitos krypties, nurodytos magistrantūros studijų programos apraše.

Plečiamoji magistrantūros studijų programa – studijų programa, skirta studento kompetencijai išplėsti kita (palyginti su pirmosios pakopos studijomis) studijų kryptimi, tikslingai derinant šias studijas su kompetencija, įgyta per pirmosios pakopos studijas ir/arba per praktinės veiklos patirtį.

• Antrosios pakopos studijų programos

Papildomosios studijos – tai nenuosekliosios studijos, apimančios pagrindinių studijų dalykus, kurių nėra studijavę ketinantieji stoti į magistrantūrą, nors šie dalykai yra būtini tam, kad studentas turėtų pakankamų žinių ir gebėjimų, reikalingų sėkmingoms magistrantūros studijoms.

Papildomųjų studijos skirtos ketinantiems stoti į magistrantūrą asmenims, baigusiems:

• neuniversitetines tos pačios, į kurią stojama, studijų krypties studijas,

• universitetines kitos studijų krypties studijas.

Papildomosios studijos asmenims, turintiems profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį, įgytą baigus neuniversitetines studijas, savo apimtimi ir turiniu gerokai skiriasi nuo bakalauro kvalifikacinį laipsnį turintiems asmenims skirtų papildomųjų studijų. Baigusiems neuniversitetines studijas paprastai būtina studijuoti studijų krypties pagrindų dalykus, o universitetinių studijų – dažniau specialaus lavinimo dalykus. Papildomųjų studijų apimtis asmenims, turintiems bakalauro kvalifikacinį laipsnį, negali būti didesnė negu 40 kreditų, o asmenims, turintiems profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį – ne didesnė negu 80 kreditų.

Laipsnio nesuteikiančios studijų programos skiriamos kvalifikacijai įgyti arba savarankiškai praktinei veiklai pasirengti. Į laipsnio neteikiančias studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys aukštojo universitetinio mokslo diplomą.

Vienerių-dvejų metų 40–80 kreditų studijų programos orientuotos į kryptingą konkrečios profesijos specialistų, galinčių iš karto įsitraukti į darbą ir siekti profesinės karjeros, rengimą. Šiuo metu vykdomos 2 tokios programos.

• Laipsnio nesuteikiančios studijų programos 

Daktaro mokslo laipsnis suteikiamas asmeniui, išplėtusiam ir pagilinusiam žinias pagrindinės ir kitų mokslo krypčių doktorantūros studijose, pasiekusiam originalių mokslinių tyrimų rezultatų ir apgynusiam daktaro disertaciją. Asmenys, siekiantys įgyti daktaro mokslo laipsnį, studijuoja doktorantūroje arba daktaro disertaciją rengia ir gina eksternu.

• Daugiau apie doktorantūrą