būrelis įvairių profesijų šviesuolių matematiko Z. Žemaičio ir psichologo J.Vabalo-Gudaičio iniciatyva Kaune įsteigė pirmąją studijų centro užuomazgą - Aukštuosius kursus. Juose, be kitų, buvo ir Technikos skyrius, kuriam vadovavo inžinierius J.Šimoliūnas. Po dvejų metų čia jau mokėsi 480 klausytojų, dėstė 48 pedagogai.

 Lietuvos Vyriausybės nutarimu šių kursų pagrindu buvo įsteigtas Lietuvos universitetas - pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštoji mokykla. Lietuvos prezidentas A.Stulginskis pirmuoju Lietuvos universiteto rektoriumi paskyrė dr. J.Šimkų, dekanais - prelatą J.Mačiulį-Maironį (Teologijos fak.), A.Voldemarą (Socialinių mokslų fak.), Z.Žemaitį (Matematikos ir gamtos fak.), P.Avižonį (Medicinos fak.) ir P.Jodelę (Technikos fak.).

Lietuvos Vyriausybė Universitetui suteikė Vytauto Didžiojo vardą. Nuo pat šios aukštosios mokyklos įkūrimo, be Teisės, Humanitarinių mokslų fakultetų, veikė Technikos bei Matematikos ir gamtos fakultetai, kuriuose buvo rengiami keturių specialybių - statybos, mechanikos, elektrotechnikos ir cheminės technologijos - diplomuoti inžinieriai. Technikos fakultetą sudarė 17 katedrų (po 1930 metų - 11), kuriose dirbo 40-60 mokslo darbuotojų ir 4-6 pagalbinio personalo nariai. Moderni inžinierių rengimo bazė su studijoms ir moksliniam darbui būtinomis laboratorijomis Vytauto Didžiojo universitete buvo sukurta tik pastačius Aleksote Fizikos ir chemijos rūmus (1932 m.) ir mechaninių laboratorijų pastatą (1937 m.). 1940 m. pradžioje Teisės, Humanitarinių mokslų bei Matematikos ir gamtos fakultetai buvo perkelti į atgautos sostinės Vilniaus universitetą.

 Technikos fakultete buvo apgintos 5 inžinerijos daktaro disertacijos. Pirmasis šį mokslo laipsnį įgijo Juozas Indriūnas, tekstilės mokslo Lietuvoje pradininkas. Nepriklausomybės laikotarpiu Universitete veikė 148 studentų organizacijos - įvairios veiklos krypties korporacijos (tarp jų ir ideologinės, politinių partijų globojamos) bei draugijos. Labai aktyviai šioje veikloje dalyvavo ir Technikos fakulteto studentai, pirmiausia „Plieno” vyrijos, korporacijų „Neo-Lithuania” ir „Grandis”, taip pat Studentų technikų draugijos nariai.

 Tarybų Sąjungos armijai okupavus mūsų šalį, Universitete daug kas pasikeitė: studentams du semestrus buvo dėstomas privalomas 6 savaitinių valandų marksizmo-leninizmo kursas, visiems dėstytojams įsakyta vadovautis marksistine doktrina ir savo paskaitose pabrėžti bolševikinės santvarkos pranašumą.

 vokiečiams okupavus Lietuvą, Universitetas savo darbą pradėjo sena tvarka. Laikinosios vyriausybės šiek tiek pertvarkytas, turėjo 5 fakultetus: Teologijos, Filosofijos, Technologijos, Statybos ir Medicinos. Vėliau, nors Universiteto senatas ir priešinosi, vokiečių karinė vadovybė leido studijuoti tik tiems, kurie dirbo karui svarbiose įstaigose ir kurie prieš studijas buvo atlikę darbo prievolę.

Universitetas, kaip ir kitos Lietuvos aukštosios mokyklos, buvo uždarytas. Siekdami sudaryti sąlygas jaunimui studijuoti technikos ir medicinos mokslus, grupė uždaryto Universiteto profesorių įsteigė Suaugusiųjų institutą (su aukštesniuoju technikos skyriumi ir medicinos kursais), kuris veikė vienerius metus.

 likę Lietuvoje Technikos fakulteto profesoriai ir dėstytojai bei jauni inžinieriai sudarė Universiteto (iki 1946 m. veikusio Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto pavadinimu) mokslo personalo branduolį, nulėmusį tolesnę aukštojo technikos mokslo raidą.

 Kauno universitetas buvo pertvarkytas į Kauno politechnikos institutą ir Kauno medicinos institutą. Per visą naujosios okupacijos laikotarpį Politechnikos institutas atsilaikė prieš agresyvią rusifikavimo ir perdėto internacionalizavimo politiką, kiek pajėgdamas stengėsi išlaikyti senąją universitetinę dvasią ir tautines bei akademines tradicijas, dėstymą lietuvių kalba.

pradėtas statyti KPI akademinis miestelis. Iškilo Statybos, Cheminės technologijos, taip pat elektriškųjų mokslų, Lengvosios pramonės fakultetų rūmai, Skaičiavimo centras, studentų bendrabučiai bei kiti pastatai. Panaudojant visų pirma lėšas, gautas iš pramonės įmonių ir įvairių žinybų už Instituto katedrų atliktus tiriamuosius darbus, buvo sukurta pajėgi Instituto laboratorinė bazė, iki 2,3 mln. spaudinių išplėsta biblioteka.

 Kauno politechnikos institutas, pavadintas Kauno technologijos universitetu, atgavo universitetinį statusą ir pasuko sparčiu studijų bei mokslo reformos keliu. Siekiama, kad Universiteto veikla atitiktų Didžiosios Europos universitetų chartijos, UNESCO ir Europos Sąjungos nuostatas, gerai derintųsi prie kitų Europos ir, žinoma, Lietuvos universitetų veiklos.

 Universitete, vadovaujantis Lietuvos mokslo ir studijų įstatymu, pradėtos įgyvendinti dviejų pakopų aukštojo išsilavinimo studijos bei nauja mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų teikimo tvarka.

 įdiegta ir toliau tobulinama vakarietiškos struktūros lanksti modulinė-kreditinė studijų sistema, akcentuojanti mokslo ir studijų vienovę, platų fundamentinį išsilavinimą, liberalias studijų programas ir savarankišką darbą.

 Universitetas prisijungė prie Didžiosios universitetų chartijos, tapo Tarptautinės universitetų bei Europos universitetų asociacijų nariu.

 Universitetas įstojo į Europos inžinerinio mokymo draugiją (SEFI).