"Mechanika"
Apie "Mechaniką"	http://zurnalas.mechanika.ktu.lt/
Redakcija
Informacija autoriams      Straipsnių parengimo pavyzdys	Archyvai:        1997 m. Nr. 1 (8) - 2011 m. Nr. 4        1995 – 2007 m.žurnalo turiniai (Nr. 1 – Nr. 68)          2008 – 2009 m. žurnalo turiniai (Nr.69  –  Nr.80)

Kontaktai ir prenumerata

2006 m. Nr.3(59) Nr.4(60) Nr.5(61) Nr.6(62)     2007 m. Nr.1(63) Nr.2(64) Nr.3(65)   Nr.4(66)   Nr.5(67)   Nr.6(68)   2008 m. Nr.1(69)    Nr.2(70)     Nr.3(71)   Nr.4(72) Nr.5(73) Nr.6(74) 2009 m. Nr.1(75) Nr.2(76) Nr.3(77) Nr.4(78) Nr.5(79) Nr.6(80) 2010 m. Nr.1(81) Nr.2(82) Nr.3(83) Nr.4(84) Nr.5(85) Nr.6(86) 2011 m. 17(1) 17(2) 17(3) 17(4) 17(5) Nuo 2011 m. Nr. 1 http://www.mechanika.ktu.lt

Žurnalas "MECHANIKA"

MECHANINĖS TECHNOLOGIJOS

Administratorius Romualdas Dundulis
Telefonas (+370 37) 300425, faksas (+370 37) 323461,
elektroninis paštas Romualdas.Dundulis@ktu.lt

Straipsnių reziumė

ĮTEMPIŲ IR DEFORMACIJŲ KONCENTRACIJOS, ESANT MAŽACIKLEI APKROVAI, TYRIMAI

M. DAUNYS
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: mykolas.daunys@ktu.lt
D. NORKUVIENĖ
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: deimante.norkuviene@ktu.lt

R e z i u m ė

Straipsnyje pateikti analitinių ir eksperimentinių tyrimų, atliktų atsižvelgiant į konstrukcinę įtempių ir deformacijų koncentraciją esant mažaciklei apkrovai, rezultatai. Ciklinių deformavimo diagramų koncentracijos zonose skaičiavimo kiekviename apkrovimo pusciklyje metodika buvo patikrinta ir pagrįsta eksperimentu. Tyrimai buvo atlikti su koncentratoriais = 1.4; 2.5; 3.5 ir cikliškai silpnėjančia medžiaga – plienu 15X2MФA. Straipsnyje pateikta įtempių ir deformacijų būvio koncentracijos zonose analizė parodė, kad, esant stacionariai nominalinei apkrovai, koncentracijos zonose nestacionariai keičiasi įtempių ir deformacijų koncentracijos bei asimetrijos koeficientai ir susidaro didelės plastinės deformacijos. Analitinių ir eksperimentų rezultatų palyginimas parodė, kad įtempių ir deformacijų būvio koncentracijos zonose skaičiavimo rezultatai neblogai atitinka eksperimentų duomenis.

Pilnas tekstas Full text

V.F. TERENT’EV, М.S. МICHUGINA, A.G. KOLMAKOV
Rusijos Mokslų akademijos A.A.Baikovo metalurgijos ir medžiagų mokslo institutas, Lenino pr. 49, 117911 Maskva, Rusija, el.p.: fatig@mail.ru
V. KVEDARAS
Klaipėdos universitetas, Bijūnų 17, 91225 Klaipėda, Lietuva, el.p.: valdas.kvedaras@ku.lt
V. ČIUPLYS, A. ČIUPLYS, J. VILYS
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: jonas.vilys@ktu.lt

R e z i u m ė

Šiame straipsnyje pateikta eksperimentinių duomenų apžvalga apie skirtingų įazotinimo metodų įtaką konstrukcinių plienų cikliniam patvarumui, analizuojama įvairių faktorių įtaka nuovargio įtrūkių atsiradimui ir plitimui įazotintose konstrukcinėse metalinėse medžiagose. Tyrinėtas įazotintų konstrukcinių plienų statinis stipris, mažaciklis ir daugiaciklis nuovargis.

Tyrimų rezultatai parodė, kad, nepriklausomai nuo panaudoto įazotinimo metodo, konstrukcinio plieno patvarumas daugiacikliam nuovargiui (sąlyginė patvarumo riba ir nuovargio riba) pagerėja, o patvarumas mažacikliam nuovargiui dažniausiai pablogėja. Konstrukcinio plieno ciklinio patvarumo padidėjimas daugiaciklio nuovargio srityje yra susijęs su tuo, jog po įazotinimo padidėja paviršinio sluoksnio stipris bei atsiranda makro ir mikro liekamieji gniuždymo įtempiai paviršiniame sluoksnyje. Ciklinio patvarumo sumažėjimas mažaciklio nuovargio srityje yra susijęs su tuo, jog veikiant didelėms kintamoms apkrovoms įazotintas sluoksnis sutrūkinėja.

Pilnas tekstas Full text

G. DUNDULIS
Lietuvos energetikos institutas, Breslaujos 3, 44403 Kaunas, Lietuva, el.p.: gintas@mail.lei.lt
Kauno technologijos universitetas, Mickevičiaus 37, 44244, Kaunas, Lietuva, el.p.: gintautas.dundulis@ktu.lt
R. KARALEVIČIUS
Lietuvos energetikos institutas, Breslaujos 3, 44403 Kaunas, Lietuva, el.p.: rekara@mail.lei.lt
R. JANULIONIS
Lietuvos energetikos institutas, Breslaujos 3, 44403 Kaunas, Lietuva, el.p.: rjanulionis@mail.lei.lt
A. GRYBĖNAS
Lietuvos energetikos institutas, Breslaujos 3, 44403 Kaunas, Lietuva, el.p.: agrybenas@mail.lei.lt

R e z i u m ė

Reaktoriaus RBMK-1500 kuro kanalai yra vienas iš svarbiausių reaktoriaus struktūrinių elementų. Kuro kanalų, pagamintų iš Zr–2,5Nb lydinio, ilgaamžiškumui turi įtakos korozija ir korozijos proceso metu ištirpęs vandenilis. Todėl svarbu nustatyti hidridų poveikį cirkonio lydinio savybėms.

Hidridų poveikio Zr–2.5Nb lydinio savybėms modeliavimas atliktas taikant baigtinių elementų metodiką. Esant skirtingai vandenilio koncentracijai, hidridų klasterių tūrinė dalis lydinio matricoje įvertinta remiantis metalografiniais tyrimais. Prognozavimo rezultatai palyginti su eksperimentiškai nustatytais duomenimis. Tyrimų rezultatai parodė, kad baigtinių elementų metodas gali būti taikomas kanalų mechaninėms charakteristikoms modeliuoti atsižvelgiant į hidridinės fazės kiekį cirkonio lydinio matricoje.

Pilnas tekstas Full text

---

NETIESINIS PROGRAMAVIMAS IR RĖMŲ OPTIMIZACIJA PRISITAIKOMUMO SĄLYGOMIS

J. ATKOČIŪNAS
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio av. 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: juozas.atkociunas@st.vtu.lt
D. MERKEVIČIŪTĖ
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: dovile.merk@centras.lt
A. VENSKUS
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: venartas@yahoo.fr
V. SKARŽAUSKAS
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: valentinas.skarzauskas@adm.vtu.lt

R e z i u m ė

Straipsnyje nagrinėjama matematinio programavimo teorija, kuri yra plačiai paplitusi kaip ekstreminių uždavinių sprendimo metodas. Ji talkina prisitaikomumo teorijos optimizavimo uždavinių nagrinėjimui nuo jų matematinių modelių sudarymo iki skaitinio sprendinio rezultatų. Bendrieji optimizavimo uždavinių matematiniai modeliai pritaikyti optimalių idealiai tampriai - plastiškai deformuotų rėmų parametrų arba apkrovos pasiskirstymams prisitaikymo būvyje rasti. Uždaviniai spręsti taikant Rozeno projektuojamųjų gradientų metodą. Pateikta šio metodo optimalumo kriterijaus mechaninė interpretacija. Skaitiniai rėmų optimizacijos rezultatai gauti prisilaikant mažų poslinkių prielaidos.

Pilnas tekstas Full text

---

GENETINIŲ ALGORITMŲ TAIKYMAS OPTIMIZUOJANT STRYPINIŲ SISTEMŲ TOPOLOGIJĄ

D. ŠEŠOK
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: dsesok@one.lt
R. BELEVIČIUS
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: rb@fm.vtu.lt

R e z i u m ė

Straipsnyje aprašyta technologija, leidžianti optimizuoti strypinių sistemų (santvarų arba rėmų) topologiją taikant genetinius algoritmus. Kaip tikslo funkcija imama visa santvaros strypų masė, o apribojimų sistemą sudaro pusiausvyros ir įtempių sąlygos (t. y. reikalaujama, kad įtempiai strypuose neviršytų leistinųjų ir nebūtų mažesni už tam tikrą slenkstinę vertę). Tikslo funkcijos reikšmė apskaičiuojama naudojant ANSYS paketą, o genetinis algoritmas ir programos sąsaja su vartotoju sudaryti C++ kalba. Duomenimis tarp C++ ir ANSYS programų keičiamasi per tarpines rinkmenas. Pateikiama skaitinių pavyzdžių.

Pilnas tekstas Full text

---

METALO LAKŠTO GAMINIŲ GAMYBOS PROCESO SKIRSTYMAS Į ELEMENTUS

M. LOHTANDER
Lappeenrantos technologijos universitetas, P.O. Box 20, FIN-53851 Lappeenranta, Suomija, el.p.: lohtande@lut.fi
M. LANZ
Tamperės technologijos universitetas, P.O. Box 527, `FIN-33101 Tampere, Suomija, el.p.: minna.lanz@tut.fi
J. VARIS
Lappeenrantos technologijos universitetas, P.O. Box 20, FIN-53851 Lappeenranta, Suomija, el.p.: juha.varis@lut.fi
M. OLLIKAINEN
Lappeenrantos technologijos universitetas, P.O. Box 20, FIN-53851 Lappeenranta, Suomija, el.p.: mikael.ollikainen@lut.fi

R e z i u m ė

Gaminių iš metalo lakštų kompiuterizuotas projektavimas (CAD) dabar gerokai palengvėjo. Tačiau palyginti lengvas konstravimas gali sukelti problemų metalo lakštų gaminių gamyboje. Dėl šios priežasties konstruktorius visuomet turi žinoti taikomas gamybos technologijas ir pasirinkti tinkamiausias.

Šiame straipsnyje pateiktas metalo lakštų gaminių gamybos elementų klasifikavimas. Elemento klasė nusako specifinį gamybos ypatumą, pavyzdžiui, lankstymą. Ji aprašoma atributais ir forma, kurie toliau skirstomi į poklasių formas ir atributus. Forma ir atributai lemia elemento gamybos procesą. Kitaip sakant, elementai nusako tam tikrus gaminių gamybos procesus ir jų charakteristikas.

Naudojant sukurtą elementais pagrįstą duomenų bazę, gaminio konstruktoriui turėtų būti lengviau rasti reikiamą informaciją, kaip pigiausiai pagaminti sukonstruotą gaminį.

Pilnas tekstas Full text

---

NANOPOZICIONAVIMAS – METODAI IR PRIEMONĖS

V. LENDRAITIS
Kauno technologijos universitetas, Studentų 65, 51369 Kaunas, Lietuva, el.p.: vitas_l@hotmail.com
V. MIZARIENE
Kauno technologijos universitetas, Studentų 65, 51369 Kaunas, Lietuva, el.p.: vimiz@ktu.lt
G. SENIUNAS
Kauno technologijos universitetas, Studentų 65, 51369 Kaunas, Lietuva, el.p.: gediminas.seniunas@ktu.lt

R e z i u m ė

Straipsnyje nagrinėjamos nanopozicionavimo problemos, atlikta taikomų metodų ir pozicionavimo sistemų analizė. Pateikti naujausi nanopozicionavimo technologijų laimėjimai, jų taikymo pavyzdžiai – lygiagreti kinematika, gembinės kreipiamosios, vibracijų aktyvaus slopinimo algoritmai valdymo sistemose, pozicionavimo paklaidų šalinimas, greitaveikis pozicionavimas, t.y. reikšminiai elementai, be kurių beveik neįmanoma užtikrinti pozicionavimo sistemų nanometrinio tikslumo. Pateikti pavyzdžiai bei suformuluoti teiginiai naudingi nanopozicionavimo priemonių projektuotojams ieškant optimalių sprendimų.

Pilnas tekstas Full text

---

METALINĖMIS SĄVARŽOMIS PAKUOTES UŽDARANČIŲ PAKAVIMO AUTOMATŲ SISTEMA

L. PAULAUSKAS
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, Kaunas, 44312, Lietuva, el.p.: lionginas paulauskas@ktu.lt

R e z i u m ė

Straipsnyje pateikti pakavimo automatų produktams fasuoti į plėveles, užspaudžiant pakuočių galus metalinėmis sąvaržomis, teoriniai pagrindai. Pateiktos sukurtos naujos pakavimo technologijos, pakavimo automatų principinės schemos, šių automatų kinematinių ir dinaminių charakteristikų skaičiavimo metodika, sukurta ir įdiegta pramonėje pakavimo automatų sistema produktams fasuoti į plėveles, užspaudžiant pakuočių galus metalinėmis sąvaržomis. Pateiktos priklausomybės ir grafikai leidžia optimizuoti konstrukcijas ir praplėsti tokių pakavimo automatų automatizuotojo modulinio projektavimo duomenų banką.

Pilnas tekstas Full text

P. AMBROZA
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: petras.ambroza@ktu.lt
L. KAVALIAUSKIENĖ
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: lina.kavaliauskiene@ktu.lt
S. CHODOČINSKAS
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: sangau@ktu.lt

R e z i u m ė

Darbe buvo tiriamos dangos, gautos lankiniu automatiniu apvirinimu po fliusu ant apvirinamojo paviršiaus užbėrus nesurištų medžiagų miltelių arba juos įterpus į fliusą. Konstrukcinis plienas apvirintas P6M5K5 plieno, WC-8% Co, legiruojančiųjų elementų (Cr, Mo, W, Co), grafito ir boro karbido milteliais. Lankiniu apvirinimu nesurištais medžiagų milteliais sudaryti kieti, dilimui ir kaitrai pakankamai atsparūs sluoksniai. Ištirtas apvirintų tekinimo peilių patvarumas. Gamybiniai bandymai parodė, kad apvirintų tekinimo peilių patvarumas priklauso nuo apvirinamųjų medžiagų ir technologijos.

Pilnas tekstas Full text

---

PAVIRŠIAUS APDOROJIMO KOKYBĖS NUSTATYMAS FRAKTALINĖ ANALIZĖ

B. ALABI
Mechanikos departamentas, Ibadano universitetas, Nigerija
T.A.O. SALAU
Mechanikos departamentas, Ibadano universitetas, Nigerija
S.A. OKE
Mechanikos departamentas, Lagoso universitetas, Nigerija, el.p.: sa_oke@yahoo.com

R e z i u m ė

Straipsnyje siūlomas naujas metodas mechaniškai apdirbtų paviršių kokybei nustatyti fraktaline analize. Tai galėtų būti Olaosebikaineno spektrinės analizės metodo, skirto paviršiaus apdirbimo kokybei nustatyti, patobulinimas. Matematinis modelis paremtas Monte Karlo žiedų skaičiavimu priartėjimo metodu. Jis buvo išplėtotas ir patikrintas modeliuojant gautus rezultatus Fortrano programavimo kalba parengta programa. Tyrinėti penki apdirbti paviršiai, kurie buvo suklasifikuoti atsižvelgiant į fraktalinius matmenis, nustatytus atitinkamam paviršiui pagal jo spektro juostą. Ruošiniai, apdirbti skirtingomis operacijomis, turi savą paviršiaus ypatybę, priklausomą nuo pasirinkto apdirbimo būdo (frezavimo, šlifavimo ir t. t.). Pagal turimus šešis (A, B, C, D, E ir F) fraktalinius atvaizdus buvo nustatyti atitinkami spektriniai fraktaliniai matmenys. Spėjama, kad šie įvertinamieji rodikliai sutaps su įvertinamaisiais rodikliais, gautais CLA ir spektrinio indekso metodais. Priešingai, įvertinamieji rezultatai skiriasi nuo rezultatų, gautų CLA ir spektrinio indekso metodais. Naujas metodas, atrodo, yra geresnės kokybės palyginti su CLA ir spektrinio indekso metodais, kadangi yra tikslesnis, gerokai sutrumpėja apskaičiavimo trukmė. Absoliutus minėtų metodų rezultatų tarpusavio skirtumas sudaro 13.1%. Skaičiavimai trunka tik 3 minutes.

Pilnas tekstas Full text

---