Apie "Mechaniką"	Straipsnių parengimo pavyzdys
Redakcija	1995 – 2007 m.žurnalo turiniai (Nr. 1 – Nr. 68)
Informacija autoriams	2008 – 2009 m. žurnalo turiniai (Nr.69  –  Nr.80)    http://zurnalas.mechanika.ktu.lt/

Kontaktai ir prenumerata

Žurnalo "Mechanika" archyvas 1997m. Nr.1(8)- 2006m. Nr.2(58) 2006 m. Nr.3(59) Nr.4(60) Nr.5(61) Nr.6(62)     2007 m. Nr.1(63) Nr.2(64) Nr.3(65)   Nr.4(66)   Nr.5(67)   Nr.6(68)   2008 m. Nr.1(69)    Nr.2(70)    Nr.3(71)     Nr.4(72) Nr.5(73) Nr.6(74) 2009 m. Nr.1(75) Nr.2(76) Nr.3(77) Nr.4(78) Nr.5(79) Nr.6(80) 2010 m. Nr.1(81) Nr.2(82) Nr.3(83)       2011 m.   2012 m.   2013 m.

Žurnalas "MECHANIKA"

MECHANINIŲ SISTEMŲ DINAMIKA

MECHANINĖS TECHNOLOGIJOS

Administratorius Romualdas Dundulis
Telefonas (+370 37) 300425, faksas (+370 37) 323461,
elektroninis paštas Romualdas.Dundulis@ktu.lt

Straipsnių reziumė

SLUOKSNIUOTŲJŲ KOMPOZITŲ VALKŠNUMO PARAMETRŲ SKAITINIS MODELIAVIMAS

D. Zabulionis
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: dariusz@st.vtu.lt
A. Gailius
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: AlbinasGailius@yahoo.com

R e z i u m ė 

Darbe pasiūlyta sluoksniuotųjų kompozitų tiesinių valkšnumo parametrų modeliavimo metodika sluoksnių sujungimo kryptimi. Parengtoji metodika paremta skaitiniu integralinės Volterra antros eilės lygties integravimu prieš integralo ženklą iškeliant įtempių vidurkį. Žinomą tikslų analizinį dvisluoksnio kompozito deformacijų apskaičia­vimo metodą palyginus su skaitiniu, nustatyta, kad su­darytu skaitiniu metodu galima tiksliai apskaičiuoti sluoksniuoto kompozito deformacijas. Nustatyta, kad kai kuriais atvejais kompozito valkšnumo matas gali būti didesnis už kiekvieno atskirai paimto sluoksnio medžiagos valkšnumo matą, taip pat kai kuriais atvejais, tam tikrą trumpą laiko tarpą, kompozito valkšnumo funkcija gali būti didesnė už kiekvieno atskirai paimto sluoksnio medžiagos valkšnumo funkciją.

Pilnas tekstas Full text

---

VANDENILIO KONCENTRACIJOS ĮTAKA CIRKONIO LYDINIO Zr-2.5Nb MECHANINĖMS CHARAKTERISTIKOMS APLINKOS IR AUKŠTESNĖSE TEMPERATŪROSE

M. Daunys
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: mykolas.daunys@ktu.lt
R. Dundulis
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: romualdas.dundulis@ktu.lt
P. Krasauskas
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: povilas.krasauskas@ktu.lt

R e z i u m ė

Straipsnyje pateikti vandenilio koncentracijos ir temperatūros įtakos Ignalinos AE 2-ojo energobloko RBMK-1500 reaktoriaus kuro kanalų medžiagos − cirko­nio lydinio Zr-2.5Nb (TMT-2) mechaninėms charakteris­tikoms tyrimo rezultatai. Statinio tempimo bandymai atlikti naudojant plokščius stačiakampio skerspjūvio bandinius 20−300ºC temperatūrų intervale, atitinkančiame įvairius reaktoriaus darbo režimus. Bandiniai be vandenilio buvo bandyti 20, 150 ir 300ºC temperatūrose, o nuo 52 iki 140 ppm prisodrinti vandenilio − 20, 170 200 ir 300ºC tempe­ratūrose. Tyrimas parodė, kad, didėjant temperatūrai, stip­rumo mechaninės charakteristikos pratėja, o skerspjūvis siaurėja. Prisodrinimas vandenilio didesnę reikšmę šioms charakteristikoms turi tiktai 20-170ºC temperatūrų inter­vale ir didėja mažėjant temperatūrai.

Pilnas tekstas Full text

---

ANGLINIO PLIENO BALTOJO SLUOKSNIO DEFORMACIJŲ MIKRONEVIENODUMO PO ELEKTROMAGNETINIO APDIRBIMO TYRIMAS

N. G. Dudkina, I. N. Zakharov
Volgogrado valstybinis technikos universitetas, Lenina pr. 28, 400131 Volgogradas, Rusija, el.p.: sopromat@vstu.ru

R e z i u m ė

Tyrinėjamas anglinio plieno paviršiaus sluoksnio makro- ir mikrodeformacijų pasiskirstymo nevienodumas po elektromagnetinio kietinimo. Analizuojamas sukietintų ir nesukietintų paviršiaus struktūros elementų ir lokalinių mikrodeformacijų protrūkio būdingose struktūrinėse zonose tarpusavio ryšys.

Pilnas tekstas Full text

---

EKSPERIMENTINIAI IŠ POLISTIRENO PAGAMINTŲ PAKUOČIŲ ATSPARUMO GNIUŽDYMUI TYRIMAI

E. Kibirkštis
Kauno technologijos universitetas, Studentų 56-350, 51424 Kaunas, Lietuva, el.p.: edmundas.kibirkstis@ktu.lt
A. Lebedys
Kauno technologijos universitetas, Karaliaus Mindaugo pr. 21, 44295 Kaunas, Lietuva, el.p.: alis.lebedys@ktu.lt
A. Dabkevičius
Kauno technologijos universitetas, Studentų 56-302, 51424 Kaunas, Lietuva, el.p.: arturas.dabkevicius@ktu.lt
V. Maik
Ukrainos spaudos akademija, Podgolosko 19, 79020 Lvovas, Ukraina, el.p.: maik@polygraf.lviv.ua

R e z i u m ė

Pateikti eksperimentiniai plastikinių pakuočių, pagamintų iš polistireno (PS) ir skirtų biriems bei įvairios konsistencijos skystiems maisto produktams pakuoti, tyrimai. Pakuočių bandiniai buvo pagaminti Lietuvoje ir Ukrainoje. Analizuojant pakuočių išorinės formos geometrinę įvairovę, buvo išskirti aštuoni būdingi indelių tipai, besiskiriantys viršutinių ir apatinių dalių konfigūracija. Atlikti šių pakuočių atsparumo gniuždymui jų vertikalios ašies atžvilgiu tyrimai. Sudarytos gniuždymo apkrovų ir pakuočių deformacijų grafinės priklausomybės, nustatytos maksimalios gniuždymo apkrovų reikšmės. Nustatytos tirtų pakuočių gniuždymo apkrovų ir jas atitinkančių deformacijų priklausomybių zonos, kuriose galima skirti artimą tiesiniam ir netiesinį parametrų kitimo pobūdį.

Pilnas tekstas Full text

---

ULTRAGARSU SUVIRINTŲ VARINIŲ JUNGČIŲ STIPRUMO TYRIMAS 

T. Kuprys
UAB “Phillip Morris Lietuva”, Vilniaus plentas 16, 94104 Klaipėda, Lietuva, el.p.: kuprys@gmail.com
J. Janutėnienė. R. Didžiokas
Klaipėdos universitetas, Bijūnų, 92294 Klaipėda, Lietuva, el.p.: mechjtfku@mail.lt

R e z i u m ė

Straipsnyje nagrinėjama, kaip ultragarsu suvirintų varinių jungčių stiprumas priklauso nuo laidų išorinio paviršiaus paruošimo suvirinimui. Eksperimentai atlikti naudojnt ultragarsu suvirintas varines jungtis, besiskiriančias laidų skaičiumi ir jų kombinacija. Nustatyta, kad prieš ultragarsinį suvirinimą nuvalius nuo laidų izoliacines medžiagas, lieka nedidelių izoliuojančių medžiagų plaušelių, kurie mažina suvirintos jungties stiprumą. Eksperimentai atlikti vienu atveju nuvalius laidus tik mechaniškai, kitu – papildomai nupūtus suspausto oro srove. Papildomai nuvalius jungtis prieš suvirinant, jungčių stiprumas padidėja iki 35 procentų. Tai ypač akivaizdu, kai jungtis sudaryta iš daug laidų. Atlikus eksperimentinių tyrimo rezultatų analizę, nustatyta jungčių trūkio jėgos priklausomybė nuo jungtyje esančių laidų perimetro bei ploto santykio. Gauti tyrimų rezultatai gali būti sėkmingai taikomi ultragarsu suvirintų varinių jungčių kokybei gerinti.

Pilnas tekstas Full text

---

AKTYVIOSIOS LENGVOJO AUTOMOBILIO PAKABOS TEORINĖ IR EKSPERIMENTINĖ ANALIZĖ SIEKIANT PAGERINTI VAŽIAVIMO PATOGUMĄ

M. Senthil kumar
PSG technologijos kolegijos Mechanikos fakultetas, Coimbatore 641 004, Indija, el.p.: msenthil_kumar@hotmail.com
S. Vijayarangan
Dr.Mahalingam inžinerijos ir technologijos kolegijos Mechanikos fakultetas, Pollachi 642 103, Indija, el.p.: svrangan05@yahoomail.com

R e z i u m ė

Nagrinėjamos kaip pagerinti važiavimo patogumą tobulinant lengvojo automobilio aktyviosios pakabos PID (proporcinis – integruojantis – diferencijuojantis) valdiklį. Sistema pritaikyta nelygiam keliui, įvertintos jos eksploatacinės charakteristikos bei palygintos su pasyviosios pakabos sistemos charakteristikomis. Aprašytas valdiklio parametrų derinimas. Atliktas analitinių ir eksperimentinių rezultatų palyginimas. Nustatyta, kad, naudojant aktyviąją pakabos sistemą, palyginus su pasyviąja pakabos sistema, važiavimo patogumas pagerėja 78.0 %, pakabos eiga sumažėja 71.05 %, kelio stabilumo užtikrinimas pagerėja 60%. Todėl daroma išvada, kad aktyvioji pakabos sistema su PID valdikliu pranašesnė už pasyviąją pakabos sistemą.

Pilnas tekstas Full text

---

ENERGIJOS NUOSTOLIŲ ATSITIKTINĖS APKRO-VOS VEIKIAMAME AMORTIZATORIUJE ANALIZĖ

V. Liesionis
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: vaidas@astramachinery.lt
D. Markšaitis
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: donatas.marksaitis@ktu.lt
V. Daniulaitis
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: vytautas.daniulaitis@ktu.lt

R e z i u m ė

Darbe analizuojami automobilio pakabos energijos nuostoliai. Sukurtas modelis pritaikytas panaudojant tiesines ir netiesines pakabos savybes. Abiejų skaičiavimų rezultatų palyginimo rezultatai rodo, kad, automobiliui judant iki 30 km/h greičiu, skirtumas nedidelis. Greičiui viršijus 30 km/h, skirtumas didėja, todėl pasirenkamas netiesinis modelis.

Per valandą išsklaidytos energijos kiekis apytiksliai lygus 0.06-0.1 kWh. Tai gana daug, turint omenyje, kad bendra mažo hibridinio miesto tipo automobilio galia siekia apie 10 kW (1.5 kW elektros ir 8.5 kW vidaus degimo variklio). Jeigu tokio pat sukimo momento automobilis turėtų tik elektros variklį, tai jo galia būtų ~3 kW, o tai reiškia, kad būtų išsklaidoma beveik 3 % visos sukuriamos galios.

Pilnas tekstas Full text

V. Dagilis
Kauno technologijos universitetas, K. Donelaičio g. 20, 44239 Kaunas, Lietuva, el.p.: Vytautas.Dagilis@ktu.lt
L. Vaitkus
Kauno technologijos universitetas, K. Donelaičio g. 20, 44239 Kaunas, Lietuva, el.p.: Liutauras.Vaitkus@ktu.lt
A. Balčius
Kauno technologijos universitetas, K. Donelaičio g. 20, 44239 Kaunas, Lietuva, el.p.: Algimantas.Balčius@ktu.lt
D. Kirejchick
AB “Atlant”, Nakonechnikov 50, 225320 Baranovichi, Baltarusijos Respublika, el.p.: bsz@atlant.belpak.brest.by

R e z i u m ė

Pirmose straipsnio dalyse pristatytas kulisinio kompresoriaus matematinis modelis buvo patobulintas, atsižvelgiant į našumo nuostolius dėl protėkių pro tarpelį tarp stūmoklio ir cilindro. Optimizuotas kompresoriaus stūmoklio eigos ir skersmens santykis, siekiant, kad kompresorius dirbtų kuo efektyviau. Nustatytas optimalus stūmoklio eigos ir skersmens santykis, tačiau šio parametro įtaka yra palyginti nedidelė. Iš nagrinėtų parametrų kompresoriaus efektyvumui daugiausia įtakos turi tarpelis tarp stūmoklio ir cilindro.

Pilnas tekstas Full text

---

SPRENDIMŲ PARAMOS SISTEMOS STRUKTŪROGRAMA MECHANINIŲ GAMINIŲ VIKRIOJE GAMYBOS APLINKOJE

L. AnuŽiene
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: leta.anuziene@ktu.lt
A. Bargelis
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: algirdas.bargelis@ktu.lt

R e z i u m ė

Straipsnyje pateikta sprendimų paramos sistemos struktūrograma parenka efektyviausią sprendimą, naudojant mechaninius įrengimus, metodus bei technologinius procesus galimam mechaninių gaminių gamybos partnerių tinklui. Straipsnis atspindi Lietuvos pramonės ypatumus, kai didžioji jos gamintojų dalis metalo apdirbimo pramonėje atlieka procesų kūrimo, gamybos ir produkcijos pristatymo vartotojui funkcijas. DSS struktūrogramos vartotojo sąsajos modelis buvo sukurtas ir programuojamas naudojant internetinių tinklalapių kūrimo technologijas. Struktūrograma įvertina įvairių produktų gamybos sąnaudas, jas lygina ir parenka mažiausiųjų alternatyvą. DSS struktūrograma buvo patikrinta  tipinių mechaninių komponentų – flanšų gamybos atveju, taip pat gali būti taikoma sudėtingėsnėse gamybos aplinkose. 

Pilnas tekstas Full text

---

IŠ KUBINIO BORO NITRIDO PAGAMINTO ĮRANKIO DILIMAS TEKINANT SUKIETINTĄ PLIENĄ AISI D3

H. Bouchelaghem
1945 gegužės 8 universiteto LMS laboratorija, BP 401, Guelma 24000, Alžyras, el.p.: b_hadjer2@yahoo.fr
M. A. Yallese
1945 gegužės 8 universiteto LMS laboratorija, BP 401, Guelma 24000, Alžyras, el.p.: yalese@yahoo.fr
A. Amirat
Badji Mokhtar universiteto LR3MI laboratorija, BP. 12, Annaba 23000, Alžyras, el.p.: amirat_abd@yahoo.fr
S. Belhadi
1945 gegužės 8 universiteto LMS laboratorija, BP 401, Guelma 24000, Alžyras, el.p.: belhadi23@gmail.com

R e z i u m ė

Atlikti įrankio, pagaminto iš kubinio boro nitrido atsparumo dilimui tyrimai, tekinant sukietintą AISI D3 plieną. Ilgai trunkančiais dilimo tyrimais siekta išsiaiškinti įrankio, pagaminto iš KBN dilimo pobūdį, jo patvarumo bei produktyvumo priklausomybę nuo pjovimo greičio. Atlikta eksperimentų serija tyrinėjant apdirbamo paviršiaus šiurkštumo, pjovimo jėgų bei temperatūros įtaką įrankio dilimui (VB). Gauti rezultatai rodo, kad, nepaisant plieno AISI D3 kietumo (60 HRC), KBN įrankiai yra atsparūs dilimui. Didelis šilumos kiekis, susidaręs pjovimo metu, išsklaidomas per drožles. Viršijus 240 m/min pjovimo greitį, dėl įrankio dilimo spartėjimo apdirbimo sistema tampa nestabili, sukeliamos kibirkštys bei vibracija. Pastebėta, kad iki leistinos įrankio nusidėvėjimo ribos [VB]=0.3 mm apdirbamo paviršiaus šiukštumas Ra neviršijo 1 µm. Vėliau šiurkštumas išaugo, bet liko visiškai priimtinas (Ra<1.2 µm). Sudarytas matematinis modelis, įgalinantis įvertinti įrankio patvarumo priklausomybę nuo pjovimo greičio, o kartu ir šiurkštumo Ra ir nusidėvėjimo VB tarpusavio ryšį.

Pilnas tekstas Full text

---