| |
<% title="MECHANIKA" %>
| Žurnalas "MECHANIKA" |
 |
KIETO DEFORMUOJAMO KŪNO MECHANIKA
| M. Daunys, A. Stulpinaitė. |
Legiruotų konstrukcinių plienų suvirintųjų
sujungimų siūlų medžiagų mažaciklio ilgaamžiškumo statistinis
įvertinimas kambario ir aukštesnėje temperatūroje (straipsnis
anglų kalba) |
| M. Leonavičius, K. Bobyliov, A.
Krenevičius, S. Stupak. |
Stipriojo ketaus bandinių su defektais
pleišėjimo tyrimas (straipsnis anglų kalba) |
| N. Abdelbaki, E. Bouali, M. Gaceb, R.
Bouzid. |
Ilgų vamzdžių savybių įtaka vamzdynų
patikimumui (straipsnis anglų kalba) |
| O. Mizyuk, E. Kibirkštis, S.
Petraitiene. |
Medžiagų su įklijuotu pūku tempimo tyrimas
(straipsnis anglų kalba) |
| L. Paulauskas, R. Kairaitis. |
Baltyminės belkozino plėvelės apvalkalo
deformacinių savybių tyrimas (straipsnis anglų kalba) |
SKYSČIŲ IR DUJŲ MECHANIKA
MECHANINIŲ SISTEMŲ DINAMIKA
| E. Juzėnas, R. Jonušas, K. Juzėnas.
|
Sudėtingų rotorinių sistemų virpesių
tyrimas paremtas dinaminių procesų ir virpesių spektro analize
(straipsnis anglų kalba) |
| J. Graževičiūtė, I. Skiedraitė, V.
Jūrėnas, A. Bubulis, V. Ostaševičius. |
Aukštojo dažnio vibracijų pritaikymas
frezuojant paviršius (straipsnis anglų kalba) |
| B. Alabi, T.A.O. Salau, S.A. Oke.
|
Vertikaliai galinčio atšokti kamuoliuko,
esančio ant keltuvo plokštės, kuri greitėdama juda ta pačia kryptimi,
fraktalinė analizė (straipsnis anglų kalba) |
MECHANINIŲ SISTEMŲ PROJEKTAVIMAS IR OPTIMIZAVIMAS
MECHANINĖS TECHNOLOGIJOS
Administratorius Romualdas Dundulis
Telefonas (+370
37) 300425, faksas (+370 37) 323461,
elektroninis paštas
Romualdas.Dundulis@ktu.lt |
LEGIRUOTŲ KONSTRUKCINIŲ PLIENŲ SUVIRINTŲJŲ SUJUNGIMŲ SIŪLŲ MEDŽIAGŲ MAŽACIKLIO ILGAAMŽIŠKUMO STATISTINIS ĮVERTINIMAS KAMBARIO IR AUKŠTESNĖJE
TEMPERATŪROJE
M. DAUNYS
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.:
Mykolas.Daunys@ktu.lt
A. STULPINAITĖ
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.:
agnes@erdves.lt
R e z i u m ė
Straipsnyje nagrinėjama atominėje energetikoje naudojamų legiruotų plienų
suvirintųjų sujungimų siūlių medžiagų mažaciklio ilgaamžiškumo priklausomybė nuo
šių medžiagų mechaninių charakteristikų. Tyrimui panaudota 67 medžiagų kambario
ir 37 medžiagų aukštesnėje temperatūroje išbandytų Kauno technologijos
universitete, o taip pat Čekijoje, Rusijoje ir Vengrijoje rezultatai. Atliekant
tyrimą buvo sudarytos mažaciklio nuovargio kreivės naudojant tampriąją ir
plastinę bendros deformacijos dedamąsias ir nustatytos Kofino lygčių konstantos
pagal tampriąją deformaciją Ce , me ir pagal
plastinę deformaciją Cp, mp. Nustatyta, kad
mažaciklis ilgaamžiškumas tiesiškai koreliuoja su medžiagų modifikuotu
plastiškumu (σu /σy)Z.
Pasiūlytos analitinės priklausomybės konstantų Ce, me,
Cp, mp apskaičiavimui naudojant modifikuotą
plastiškumą. Skaičiuoto ir eksperimentinio ilgaamžiškumo rezultatų palyginimas
parodė, kad pasiūlytas metodas gali būti pritaikytas preliminariam medžiagų
atsparumo mažacikliam apkrovimui įvertinimui.
STIPRIOJO KETAUS BANDINIŲ SU DEFEKTAIS PLEIŠĖJIMO TYRIMAS
M. LEONAVIČIUS
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius-40,
Lietuva, el.p.:
minleo@fm.vgtu.lt
K. BOBYLIOV
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius-40,
Lietuva, el.p.:
k.bobyliov@fm.vgtu.lt
A. KRENEVIČIUS
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius-40,
Lietuva, el.p.: akren@fm.vgtu.lt
S. STUPAK
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223
Vilnius-40, Lietuva, el.p.:
stupakas@adm.vgtu.lt
R e z i u m ė
Pateikiami duomenys apie ketaus su defektais pleišėjimo slenksčio
eksperimentinį ir analitinį tyrimą. Nustatyti stipriojo ketaus mechaninių
savybių rodikliai (σu ≃ 950 MPa) ir mikrostruktūra. Išbandyti
CT bandiniai iš ketaus be defektų ir ketaus su defektais. Sudarytos
priklausomybės tarp plyšio plitimo greičio ir įtempių intensyvumo koeficiento
intervalo bandiniams su tuštumų tipo defektais ir be jų. Gautos pleišėjimo
slenksčio ΔKth reikšmės, kai plyšio plitimo greitis v = 10 -10
m/ciklą, v = 10-11 m/ciklą ir v = 10-12
m/ciklą.
ILGŲ VAMZDŽIŲ SAVYBIŲ ĮTAKA VAMZDYNŲ PATIKIMUMUI
N. ABDELBAKI
Boumerdeso universitetas, FHC, LFEPM. Alžyras, el.p.:
doyenfhc@umbb.dz
E. BOUALI
Boumerdeso universitetas, FHC, LFEPM. Alžyras, el.p.:
e_bouali@umbb.dz
M. GACEB
Boumerdeso universitetas, FHC, LFEPM. Alžyras, el.p.:
gaceb_m@yahoo.fr
R. BOUZID
Boumerdeso universitetas, FHC, LFEPM. Alžyras, el.p.:
r_bouz@yahoo.fr
R e z i u m ė
Vamzdynų, sumontuotų suvirinant galais didelio skersmens vamzdžius, elgseną
veikia keli faktoriai. Heterogeninės vamzdžių metalo savybės, suvirinimo
defektai turi įtakos vamzdyno darbingumui, jį tenka papildomai remontuoti.
Projektuojant vamzdynus taikomas patikimumo metodas, tuo pat metu įvertinantis
suirimo tikimybę, ir saugumo faktorių. Tai padeda nustatyti vamzdyno būsimą
rizikos faktorių ir kartu jos neperdėti. Taigi, taikant šiame darbe naudojamas
formuluotes, galima kiekybiškai ir kokybiškai įvertinti įvairius galais sujungtų
pavienių vamzdžių savybių įtaką viso vamzdyno patikimumui. Metodas taikytas
didelio skersmens vamzdžiams pagamintiems iš X52 markės plieno.
MEDŽIAGŲ SU ĮKLIJUOTU PŪKU TEMPIMO TYRIMAS
O. MIZYUK
Ukrainos spausdinimo akademija, Podgolosko 19, 79020 Lvovas, Ukraina, el.p.:
mizyuk@mail.ru
E. KIBIRKŠTIS
Kauno technologijos universitetas, Studentų 56, 51424 Kaunas, Lietuva, el.p.:
edmundas.kibirkstis@ktu.lt
S. PETRAITIENE
Kauno technologijos universitetas, Studentų 50, 51368 Kaunas, Lietuva, el.p.:
stase.petraitiene@ktu.lt
R e z i u m ė
Atlikti kartono ir medžiagų su įklijuotu pūku mechaninių charakteristikų (nutrūkimo
jėgos, įtempių ir deformacijų) tyrimai nutrūkimo momentu. Aprašytos deformacijos,
atsirandančios medžiagoje, tempiamoje iki nutrūkimo. Nustatyta, kad išilgine
popieriaus liejimo kryptimi pasireiškia popieriaus lapo įtempių padidėjimas ir
deformacijos sumažėjimas, o skersine kryptimi – įtempių sumažėjimas, esant
didesnei deformacijai. Gauti kartono be įklijuoto pūko įtempių ir deformacijos
nutrūkimo metu tyrimo ezultatai, lyginami su rezultatais, gautais tiriant
medžiagą su įklijuotu poliamidiniu pūku. Nustatyta apkrovos pridėjimo greičio
įtaka nutrūkimui, tiriant kartoną ir medžiagą su įklijuotu pūku. Eksperimentinio
tyrimo rezultatai aprašyti eksponentine lygtimi, gautos koreliacinės kreivės.
BALTYMINĖS BELKOZINO PLĖVELĖS APVALKALO DEFORMACINIŲ SAVYBIŲ TYRIMAS
L. PAULAUSKAS
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44025 Kaunas, Lietuva, el.p.:
lionginas.paulauskas@ktu.lt
R. KAIRAITIS
Lietuvos kūno kultūros akademija, Sporto 6, 44221 Kaunas, Lietuva, el.p.:
r.kairaitis@lkka.lt
R e z i u m ė
Pateikta baltyminės belkozino plėvelės apvalkalo plastifikavimo, prieš
kemšant į jį dešrų faršą, technologija. Nustatyta, kad baltyminio apvalkalo
bandinio, 60-120 s išlaikyto sočiajame NaCl tirpale 291-295 K temperatūroje,
trūkio apkrova padidėja iki dviejų kartų, palyginti su bandiniais, tiek pat
laiko išlaikytais vandenyje.
Tirtos baltyminės belkozino plėvelės deformacinės savybės. Nustatyta
belkozino plėvelės tampra išilgine ir skersine kryptimis esant ciklinėms
apkrovoms. Išsiaiškinti deformacijos sudedamųjų dalių kitimo dėsningumai ir jų
priklausomybė nuo apkrovos dydžio ir apkrovimo ciklų skaičiaus, taip pat kitos
charakteristikos, kurias būtina žinoti tobulinant dešrų faršo kimšimo į
baltyminės belkozino plėvelės apvalkalą technologijas, automatizuojant gamybą ir
parenkant optimalius įrenginių darbo parametrus.
DVIPUSIŲ PAVIRŠIŲ TĖKMĖS, MODELIUOJAMOS REMIANTIS NEIŠREIKŠTINIO PAVIRŠIAUS
KONCEPCIJA, MASĖS TVERMĖS PROBLEMOS
A. KAČENIAUSKAS
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio 11, 10223 Vilnius, Lietuva,
el.p.: arnka@fm.vtu.lt
R e z i u m ė
Straipsnyje pateikiama masės tvermės palaikymo technologija, skirta klampioms
nespūdžioms dvipusių paviršių tėkmėms modeliuoti. Sugriuvusios užtvankos
uždavinys sprendžiamas pseudokoncentracijos metodu, pagrįstu neišreikštinio
paviršiaus koncepcija. Pateikiami detalūs skaitiniai netiesinės masės tvermės
lygties sprendimo tyrimai. Nagrinėjamos įvairios paviršiaus rekonstrukcijos
valdymo strategijos. Masės tvermės palaikymo technologija testuota dviem
skirtingos rezoliucijos baigtinių elementų tinklais.
SUDĖTINGŲ ROTORINIŲ SISTEMŲ VIRPESIŲ TYRIMAS PAREMTAS DINAMINIŲ PROCESŲ IR
VIRPESIŲ SPEKTRO ANALIZE
E. JUZĖNAS
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva,
el.p.:
ejuzenas@ktu.lt
R. JONUŠAS
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva,
el.p.:
remigijus.jonusas@ktu.lt
K. JUZĖNAS
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.:
kjuzenas@ktu.lt
R e z i u m ė
Mechatroninės sistemos skirtos sudėtingoms rotorinėms sistemoms stebėti gali
būti efektyviai panaudotos tik iš anksto žinant kritines stebimų parametrų
vertes ir jų kitimo priežastis. Tokiu atveju vibrodiagnostika yra efektyvi
priemonė, kuri gali būti panaudota mašinų defektams nustatyti.
Aptikti visus galimus sudėtingų rotorinių sistemų, defektus (pvz., vidinius
rotorių defektus), turinčius įtakos virpesių parametrų pokyčiams, yra gana sunku.
Todėl, norint nustatyti įvairių parametrų įtaką mašinos vibroaktyvumui,
tikslinga jos virpesius modeliuoti.
AUKŠTOJO DAŽNIO VIBRACIJŲ PRITAIKYMAS FREZUOJANT PAVIRŠIUS
J. GRAŽEVIČIŪTĖ
Kauno technologijos universitetas, A. Mickevičiaus str. 37, 44244 Kaunas,
Lietuva, el.p.:
jurgita@baltec-cnc.com
I. SKIEDRAITĖ
Kauno technologijos universitetas, A. Mickevičiaus str. 37, 44244 Kaunas,
Lietuva, el.p.:
inga.skiedraite@ktu.lt
V. JŪRĖNAS
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.:
vytautas.jurenas@ktu.lt
A. BUBULIS
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.:
algimantas.bubulis@ktu.lt
V. OSTAŠEVIČIUS
Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 65, 51367 Kaunas, Lietuva, el.p.:
vytautas.ostasevicius@ktu.lt
R e z i u m ė
Metalų apdirbimas naudojant aukštojo dažnio vibracijas yra racionalus metodas.
Buvo tiriamas frezavimo procesas. Tam tikslui buvo sukurtas specialus frezavimo
įrankio laikiklis su piezokeraminiu ultragarsiniu vibracijų žadintuvu, kuris
suteikia įrankiui sukimosi ir išilgines vibracijas. Rezultatai parodė, kad
naudojant vibracijas, detalės paviršius apdirbamas glotniau.
VERTIKALIAI GALINČIO ATŠOKTI KAMUOLIUKO, ESANČIO ANT KELTUVO PLOKŠTĖS, KURI
GREITĖDAMA JUDA TA PAČIA KRYPTIMI, FRAKTALINĖ ANALIZĖ
B. ALABI
Naftos produktų federalinis universitetas, Effurun, Delta State, Nigerija
T.A.O. SALAU
Ibadano universitetas, Mechanikos inžinerijos katedra, Nigerija, el.p.:
tao.salau@mail.ui.edu.ng
S.A. OKE
Lagoso universitetas, Mechanikos inžinerijos katedra, Nigerija, el.p.:
sa_oke@yahoo.com
R e z i u m ė
Įrodyta, kad kamuoliuko atšokimo problema, kylanti vibruojančiuose
transporteriuose ar virpančiose tiekimo sistemose yra svarbus reiškinys
sprendžiant tam tikrų techninių sprendimų įgyvendinimą. Šiame straipsnyje
nagrinėjama kamuoliukų, be pertraukos krintančių ant greitėjančios keltuvo
plokštės, atšokimo dinamika. Modeliuojant nustatyta, kad dinaminė sąveika tarp
viena kryptimi didėjančiu greičiu judančios keltuvo plokštės ir ant jos
krintančio kamuoliuko atšokimo yra fraktalinio pobūdžio. Keltuvo plokštės
paviršiaus pagreitis kito tolygiai procentine priklausomybe (daugiau nei vieno
tūkstančio žingsnelių 10.000 m atstumu) nuo pagreičio, atsirandančio dėl sunkio
jėgos, galinčių atšokti kamuoliukams atsitrenkus į keltuvo plokštės paviršių.
Tai užrašyta grafiškai. Taip pat grafiškai užfiksuotas keltuvo plokštės
paviršiaus pagreitis trečdaliu užpildžius jį kroviniu. Kamuoliukų atšokimas
gerokai sumažėja ir artėja prie nulio keltuvo plokštę 40% užpildžius kroviniu.
Kamuoliukų atšokimo sumažėjimo grafikas kinta pagal normalinį pasiskirstymo
dėsnį ir yra fraktalinio pobūdžio. Šis tyrimas parodo, kad du objektai,
pradžioje esantys skirtinguose aukščiuose, veikiami gravitacijos jėgų, pasiekia
ir atsitrenkia į paviršių skirtingame aukštyje. Lygtis, aprašanti atšokančio
kamuoliuko dinamiką ir keltuvo plokštės kilimą, yra kvadratinio pobūdžio, tačiau
kamuoliuko atšokimo išnykimas, kintant krovinio aukščiui yra fraktalinio
pobūdžio.
SPECIFINIŲ MOBILIŲJŲ ROBOTŲ MODELIAVIMO IR VALDYMO ASPEKTAI
M. NITULESCU
Crajovos universitetas, B-dul Decebal 107, 200440 Crajova, Romunija, el.p.:
nitulescu@robotics.ucv.ro
V. STOIAN
Crajovos universitetas, B-dul Decebal 107, 200440 Crajova, Romunija, el.p.:
stoian@robotics.ucv.ro
R e z i u m ė
Darbe pristatoma keletas dviratės diferencialinės pavaros mobiliųjų robotų
valdymo ir matematinio modeliavimo sprendimų. Šios klasės robotai dabar yra
vieni iš plačiausiai naudojamų mechaninių įrenginių mobiliųjų robotų technikos
praktikoje. Nagrinėjamos ir pateikiamos nustatyta trajektorija judančio roboto
uždaro ciklo pozicijos ir krypties valdymo schemos. Šiems valdymo sprendimams
pagrįsti skirtingomis sąlygomis atlikta keletas stabilumo tyrimų.
KONFIGŪRACIJĄ KEIČIANČIŲ LYGIAGREČIŲJŲ ROBOTŲ MODELIAVIMO ASPEKTAI
C. BRISAN
Cluj-Napoco technikos universitetas, C. Daicoviciu 15, 400020 Cluj-Napoca,
Romunija, el.p.:
cornel.brisan@mmfm.utcluj.ro
C. RUSU
Cluj-Napoco technikos universitetas, C. Daicoviciu 15, 400020 Cluj-Napoca,
Romunija, el.p.:
calin.rusu@mmfm.utcluj.ro
R e z i u m ė
Straipsnyje nagrinėjama perkonfigūruojamų ir konfigūraciją keičiančių robotų
koncepcija. Šie robotai yra pagrindinis intelektualiųjų gamybinių sistemų
komponentas. Straipsnyje pateikiami svarbiausi šio tipo robotų principai ir
virtualiems modeliams sudaryti naudojami kinematikos metodai. Pateikti
skaitmeniniai rezultatai, virtualūs modeliai ir išvados.
ŠLIFUOJAMO VELENO IŠILGINĖS FORMOS TIKSLUMO AUTOMATINĖ KONTROLĖ
A.H. MARCINKEVIČIUS
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Basanavičiuas 28, 03224 Vilnius,
Lietuva, el.p.:
Andrius.Marcinkevicius@me.vgtu.lt
R e z i u m ė
Pjovimo jėgos automatinė kontrolė ir jos pastovumo palaikymas šlifuojant
neužtikrina veleno išilginės formos tikslumo, nes sistemos standumas išilginės
eigos ilgyje keičiasi. Todėl pasiūlytas valdymo būdas, kai apskaičiuojama ir
palaikoma tokia reikiama pjovimo jėga, kuri užtikrintų tampriųjų poslinkių
pastovumą šlifuojant, o kartu ir išilginės formos tikslumą. Pjovimo jėga
šlifuojant matuojama pagal atraminių centrų deformaciją, o automatinio valdymo
sistema palaiko iš anksto apskaičiuotą pjovimo jėgą, keisdama išilginį pastūmos
greitį. Straipsnyje pateiktos tampriųjų poslinkių apskaičiavimo lygtys ir
parodyta poslinkių priklausomybė nuo technologinės sistemos elementų standumo.
Pateikta principinė valdymo sistemos schema.
FOTOGRAMETRINIŲ METODŲ TAIKYMAS AUKŠČIO MATAVIMO PRIETAISŲ SRITYJE
V. GINIOTIS
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius,
Lietuva, el.p.: vg@ai.vgtu.lt
P. PETROŠKEVIČIUS
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius,
Lietuva, el.p.:
petras.petroskevicius@ap.vgtu.lt
J. SKEIVALAS
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius,
Lietuva, el.p.:
Jonas.Skeivalas@ap.vgtu.lt
R e z i u m ė
Straipsnyje analizuojamos aukščio matuoklių tikslumo įvertinimo priemonės ir
niveliavimo matuoklių kalibravimo metodai. Nagrinėjamos naujos aukščio matavimo
priemonės, kurios leidžia supaprastinti skaitmeninių niveliavimo prietaisų
konstrukciją ir niveliavimo procesą. Aprašytas fotogrametrinis metodas
niveliavimo matuoklių tikslumui kalibruoti naudojant CCD sensorius ir
koreliacinę analizę skaitmeninei informacijai apdoroti. Nagrinėjama problema yra
aktuali, kai reikia nustatyti tikslumą prietaisų, naudojamų mašinų stalams ir
pačių mašinų aukščiui niveliuoti pramonės įmonėse, geodezijos darbuose ir
statybose. Šie metodai gali būti taikomi ir mašinų dalių geometriniams
parametrams, ilgiams ir kampams matuoti.
LAZERINIŲ IR KITŲ AUKŠTŲJŲ TECHNOLOGIJŲ ĮTAKA DARBO EFEKTYVUMUI LIETUVOS IR
SUOMIJOS METALO LAKŠTŲ APDIRBIMO PRAMONĖJE
M. RIMAŠAUSKAS
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.:
marius.rimasauskas@ktu.lt
M. OLLIKAINEN
Lappeenrantos technologijos universitetas, P.O. Box, FIN-53851 Lappeenranta,
Suomija, el.p.:
mikael.ollikainen@lut.fi
A. BARGELIS
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.:
algirdas.bargelis@ktu.lt
J. VARIS
Lappeenrantos technologijos universitetas, P.O. Box, FIN-53851 Lappeenranta,
Suomija, el.p.:
juha.varis@lut.fi
R e z i u m ė
Šiame straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos ir Suomijos metalo lakštų apdirbimo
įmonių, naudojančių lazerines ir kitas aukštąsias technologijas, darbo našumas
ir efektyvumas. Duomenys įmonėse buvo renkami apklausos metodu. Buvo nustatytas
darbo efektyvumas ir našumo indeksas. Taip pat surinkta informacija apie abiejų
šalių įmonių veiklos rodiklius: apyvartos kitimą, darbuotojų skaičių, naudojamas
technologijas ir įrangą, gamybos pagal užsakymus ir savo gaminių gamybos įtaką
darbo našumui. Nustatyta, kad daugiausia įtakos našumui turi gaminio tipas,
įrenginių apkrovimas, darbuotojų įgūdžiai, naudojami procesai, įrankiai ir
įrenginiai. Išanalizavus tyrimų rezultatus, padarytos išvados.
APVIRINTŲ PLŪGO DETALIŲ DILIMO TYRIMAI
V. JANKAUSKAS
Lietuvos žemės ūkio universitetas, Studentų 15, 53362 Akademija, Kauno r.,
Lietuva, el.p.:
vytenis.jankauskas@lzuu.lt
R. KREIVAITIS
Lietuvos žemės ūkio universitetas, Studentų 15, 53362 Akademija, Kauno r.,
Lietuva, el.p.:
raimis0824@one.lt
D. STONKUS
L. Stonkuvienės agroservisas, 71305 Žvirgždaičiai, Šakių r., Lietuva, el.p.:
lstd@erdves.lt
A. ANDRIUŠIS
Lietuvos žemės ūkio universitetas, Studentų 15, 53362 Akademija, Kauno r.,
Lietuva, el.p.:
albinas.andriusis@lzuu.lt
R e z i u m ė
Pateikti apvirintų kaltų dilimo gamybinėmis sąlygomis tyrimų rezultatai.
Nustatyta, kad kaltai, kurių priekinis paviršius apvirintas, dyla lėčiau už
neapvirintus. Apvirinant kaltų užpakalinį paviršių, dėl elektros lanko šiluminio
poveikio sumažėja metalo kietis, todėl šie kaltai dyla sparčiau už neapvirintus.
Dėl to apvirinti kaltų užpakalinį paviršių netikslinga. Kaltai, kurių priekinis
ir užpakalinis paviršiais apvirinti Fe-C-Cr-Nb-Mo-W-B lydiniais, dyla 35% (pagal
masę) lėčiau už naujus kaltus ir trumpėja iki šešių kartų lėčiau.
Noragų pjovimo briaunų apvirinimas kietaisiais sluoksniais efektyvus tik tol,
kol nudyla apvirintas sluoksnis. Siekiant maksimalaus dirvos dirbimo elementų
ilgaamžiškumo, turi būti dengiamas kiek galima didesnis priekinio paviršiaus
plotas.
|
Administratorius Romualdas Dundulis
Telefonas (+370 37) 300425, faksas (+370-37) 323461, elektroninis paštas
Romualdas.Dundulis@ktu.lt
|
|
|