| |
<% title="MECHANIKA" %>
| Žurnalas "MECHANIKA" |
|
|
KIETO DEFORMUOJAMO KŪNO MECHANIKA
SKYSČIŲ IR DUJŲ MECHANIKA
MECHANINIŲ SISTEMŲ DINAMIKA
MECHANINIŲ SISTEMŲ PROJEKTAVIMAS IR OPTIMIZAVIMAS
MECHANINĖS TECHNOLOGIJOS
Administratorius Romualdas Dundulis
Telefonas (+370 37) 300425, faksas (+370 37)
323461,
elektroninis paštas Romualdas.Dundulis@ktu.lt
Straipsnių reziumė
MAŽACIKLIO ASIMETRINIO SUKIMO TYRIMAS
M. Daunys
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, Kaunas, 44312, Lietuva, el.p.:
mykolas.daunys@ktu.lt
R. Česnavičius
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, Kaunas, 44312, Lietuva, el.p.:
ramunas.cesnavicius@ktu.lt
R e z i u m ė
Straipsnyje nagrinėjamas plieno 45, apkrauto simetriniu (rτ= -1,0)
ir asimetriniu (rτ = -0,75; -0,5) sukimu, mažaciklis nuovargis
esant apribotiems šlyties įtempiams. Nustatyta, kad medžiaga yra cikliškai
stabili, nes histerezės kilpos plotis tiek simetrinio, tiek asimetrinio
apkrovimo atveju yra pastovus. Esant simetriniam ciklui, vienpusė plastinė
deformacija nekaupiama, t. y. nėra kvazistatinių pažeidimų, o asimetrinio
apkrovimo metu ima kauptis vienpusė plastinė deformacija. Pasiūlytos analitinės
priklausomybės apskaičiuoti ilgalaikiškumui, esant asimetriniam apkrovimui,
įvertinant sukauptos vienpusės plastinės deformacijos sukeltus nuovarginius ir
kvazistatinius pažeidimus. Nustatyta, kad kvazistatiniai pažeidimai didėja,
didėjant apkrovimo lygiui ir, esant vidutiniams apkrovimo lygiams,
ilgalaikiškumas sumažėja nuo Nc= 2840 iki Nc
= 1830 (τ=
1,60; rτ = -0,75) ir nuo Nc = 9050 iki Nc
=5010 (τ=
1,60; rτ = -0,5).
TRANSPORTO PRIEMONIŲ ŠONINIŲ DURŲ APSAUGINIŲ SIJŲ TYRIMAS
E. Černiauskas
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.:
egidijus.cerniauskas@stud.ktu.lt
A. Keršys
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.:
arturas.kersys@ktu.lt
V. Lukoševičius
UAB CADEIS, Kanto 24, 44296 Kaunas, Lietuva, el.p.:
vaidas.lukosevicius@cadeis.lt
J. Sapragonas
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.:
jonas.sapragonas@ktu.lt
R e z i u m ė
Įvykus šoniniam susidūrimui, priešingai nei priekiniam, nebūna išskirtinių
deformacinių zonų. Nors transporto priemonių saugumą apibūdina įvairūs testai ir
reglamentai, tačiau nė viename iš jų nėra nustatytos šoninų durelių apsauginių
sijų stiprumo charakteristikos. Atlikus eksperimentinius skirtingų gamintojų
šoninių durelių apsauginių sijų bandymus pastebėta, jog sijų atlaikomos lenkimo
apkrovos labai skiriasi, kas leidžia daryti prielaidą, kad montuojama sija ne
visuomet atlieka savo funkciją arba mechaninės charakteristikos parenkamos
neracionaliai. Sukurti šoninių durelių apsauginių sijų skaitiniai modeliai,
leidžiantys preliminariai vertinti konstrukcijos standumą transporto priemonei
susiduriant su šonine kliūtimi.
TąsuS plastiškumas ir lokalizuoto pažeidimo nesuderinamumas su deformaciniu
silpnėjimu
P. Pirali
Tarbiat Modares universitetas, Inžinerijos fakultetas, Mechanikos katedra,
Jalal Ale Ahmad Highway, 14115-141 Teheranas, Iranas, el.p.:
ppirali@modares.ac.ir
Gh. H. Liaghat
Tarbiat Modares universitetas, Inžinerijos fakultetas, Mechanikos katedra,
Jalal Ale Ahmad Highway, 14115-141 Teheranas, Iranas
M. T. Ahmadi
Tarbiat Modares universitetas, Inžinerijos fakultetas, Mechanikos katedra,
Jalal Ale Ahmad Highway, 14115-141 Teheranas, Iranas
R e z i u m ė
Šio darbo tikslas – pašalinti ankstesnių modelių trūkumus, t.y. priklausomybę
nuo tinklelio, skaitmeninės reakcijos ir deformacijos lokalizacijos įvertinimo
naudojant bendrus plastiškumo silpnėjimo modelius, neobjektyvumą. Pagrindinių
dalinių diferencinalinių lygčių tipo pakeitimo galima išvengti naudojant greičio
priklausomybės modelius, pavyzdžiui, tąsaus plastiškumo, nepaisant to, kad
tąsumas neleidžia deformacijoms neribotai didėti lokalizacijos metu, nes jos
vyksta labai mažuose tūriuose. Lokalizacijos metu pažeidimas yra be galo mažas,
ir jo pasiskirstymo nevienalytiškumas prieštarauja tolygaus pažeidimo principui.
Reikalingas pažeidimo lauko tolygumas gali būti pasiektas lokalizacijos ribojimu
ir tąsumo reguliavimu. Šiame straipsnyje siūlomas kombinuotas požiūris:
atliekant betono elgsenos struktūrinį modeliavimą naudoti tąsaus plastiškumo
teoriją ir nelokalų pažeidimo modelį.
slidinėjimo trasų sporto ir pramogų statiniO Skaitinio modeliavimo
nuoseklumas
M. Samofalov
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio 11, 10223 Vilnius,
Lietuva, el.p.: Michail.Samofalov@vgtu.lt
R e z i u m ė
Straipsnyje siūloma nuosekliai planuoti sudėtingų inžinerinių statinių
projektų skaičiavimus. Nagrinėjama galimybė konstrukcijų įtempių ir deformacijų
būvį tirti etapais, atsižvelgiant į netiesiškumo požymius. Išvadas apie sistemos
mechaninį būvį siūloma grįsti alternatyvių skaičiuojamųjų modelių analizės
rezultatų gretinimu. Sudėtingo statinio veiksmingo skaičiavimo nuoseklumui ypač
didelę reikšmę turi jo originalios savybės ir realios situacijos ypatumai.
Rengiant statinio projekto inžinerinę dokumentaciją, kiekviename skaičiavimų
etape ypač svarbūs yra kompiuterio išteklių bei inžinierių kvalifikacijos
klausimai. Anksčiau aptarta skaičiavimų tvarka 2009 m. praktiškai pritaikyta
Druskininkų slidinėjimo trasai su dirbtine sniego danga projektuoti. Šio
statybos komplekso laikančiųjų konstrukcijų ypatingos savybės – reguliariai
besikartojantys rėmai bei skaidomumas į nepriklausomas dalis. Šiuo atveju
sėkmingai panaudota iš anksto įtemptų ryšių sistema leidžia taupyti medžiagas,
tačiau verčia spręsti netiesinį uždavinį. Sudėtingo statinio konstrukcijų būvio
kokybiškai ištirti faktiškai neįmanoma be iš anksto kruopščiai parengtos tyrimų
programos.
trijų skirtingos geometrijos kiaurymių aušinimo plėvelės skaičiavimas
A. Khorsi
Orano mokslo ir technologijos universitetas, BP 1505 El Mnaouer, Oranas,
Alžyras, el.p.: azzeddine_khorsi@yahoo.fr
A. Azzi
Orano mokslo ir technologijos universitetas, BP 1505 El Mnaouer, Oranas,
Alžyras, el.p.: abbesazzi@yahoo.fr
R e z i u m ė
Straipsnyje pateikiami trijų kiaurymių aušinimo plėvelių geometrijos
skaičiavimai. Pirmoji yra klasikinė cilindrinė kiaurymė, antroji keturkampė, o
trečioji – nauja siaurėjanti, suprojektuota norint pagerinti aušinimo kanalo
geometriją, kad atskirose kiaurymėse sumažėtų mechaninė jėga. Tiksli Sargisono
ir kitų (2002) sukurta eksperimentinė geometrija yra naudojama taikant ANSYS
ICEM CFD programą. Palyginimui išbandyti trys pūtimo greičiai. Skaičiuojamoji
aplinka yra diskretizuota naudojant patobulintą daugiablokį konstrukcinį
tinklelį, o slėgio (pūtimo) plotas ir turbulencijos laukas nustatyti naudojant
Menterio (1983) ribinių tangentinių įtempių modelį. Pateikti ir palyginti
pasvirusių cilindrinių kiaurymių skaičiavimo, esant įvairiems pūtimo greičiams,
rezultatai, kanalai ir nauja geometrija. Tyrimas parodė, kad kiaurymių išėjimą
geriau yra jungti išpjovų forma. Tada aušimo plėvelė nenutrūkstamai teka pūtimo
kryptimi ir jos srovė, esant dideliems pūtimo greičiams, nedidėja.
SKLANDYTUVŲ DINAMINIŲ CHARAKTERISTIKŲ MODELIAVIMAS, EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI
IR KRITINIŲ PARAMETRŲ ANALIZĖ
A. Rugaitis
Kauno technologijos universitetas, Studentų 50, 51368 Kaunas, Lietuva, el.p.:
aurimas.rugaitis@stud.ktu.lt
K. Juočas
Sportinė aviacija ir ko, Pociūnai 59327, Prienai, Lietuva, el.p.:
klemas@lak.lt
V. Volkovas
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.:
vitalijus.volkovas@ktu.lt
V. Deksnys
Kauno technologijos universitetas, Studentų 50, 51368 Kaunas, Lietuva, el.p.:
vytautas.deksnys@ktu.lt
R e z i u m ė
Darbe nagrinėjami sklandytuvų dinaminių charakteristikų modeliavimo ir
antžeminių bandymų rezultatai. Pateikta sklandytuvo konstrukcijos savųjų dažnių
ir flaterio reiškinį apibūdinančių parametrų nustatymo metodika, analizuojamos
priemonės, sukurtos sklandytuvų antžeminiams dažniniams bandymams atlikti.
Sklandytuvo LAK-17B konstrukcijos elementų rezonansinių dažnių modeliavimo
rezultatai lyginami su eksperimentiniais antžeminių dinaminių bandymų
rezultatais. Parodytas metodikos taikymo efektyvumas – nustatyta, kurie
sklandytuvo konstrukcijos elementai gali būti veikiami flaterio reiškinių, bei
tų elementų virpesių dekrementai.
Realaus laiko nustatymas OPTIMIZUOjant adaptyvių stipriai sujungtų dalelių
spiečiaus neTIESINES sistemAS
B. Ranjbar Sahraei
Shiraz universitetas, Elektros ir kompiuterių inžinerijos mokykla, Shiraz,
Iranas, el.p.: b.ranjbar@ieee.org
A. Nemati
Sharif technologijos universitetas, Mechanikos mokykla, Teheranas, Iranas,
el.p.: arnemati@gmail.com
A. A. Safavi
Shiraz universitetas, Elektros ir kompiuterių inžinerijos mokykla, Shiraz,
Iranas, el.p.: safavi@shirazu.ac.ir
R e z i u m ė
Šiame straipsnyje pasiūlytas adaptyvus detalių spiečiaus optimizavimo metodas
stipriai sujungtoms elektromechaninėms sistemoms identifikuoti. Naudojant kai
kurių stipriai sujungtų dalelių spiečiaus modifikacijas skaičiavimo efektyvumas
padidėjo. Šiuo būdu yra pagerinta realaus laiko identifikavimo procedūra.
Pasiūlyto identifikavimo metodo efektyvumui padidinti papildomai yra panaudotas
realus maketas su ant plokštumos sumontuotu rutuliu ir sukurtas šio įtaiso
dinaminis modelis. Tiek imitavimo, tiek eksperimento rezultatai rodo, kad
parametrų identifikavimo, naudojant pasiūlytąjį algoritmą, rezultatai yra kur
kas geresni, nei panaudojant kitus identifikavimo metodus, pagrįstus tradicinį
dalelių spiečiaus optimizavimu ir genetiniu algoritmu.
pjezoelektrinių šiuolaikinių konstrukcijų imitavimas klasikiniais baigtiniais
elementais
M. Rahmoune
EMSN, Kompleksinis universitetas, Nacionalinė taikomųjų mokslų mokykla, B.P.
669, 60000 Oujda, Morokas, el.p.: moharahm@yahoo.com
D. Osmont
ONERA, Kieto kūno ir irimo mechanikos katedra, Avenue de la Division Leclerc,
Chātillon 92330, Prancūzija, el.p.: Daniel.Osmont@onera
R e z i u m ė
Įvairūs autoriai kuria patobulintus arba specialius baigtinius elementus
pjezoelektrinių medžiagų elektromechaniniam ryšiui ir elektriniams laisvės
laipsniams nustatyti. Kiti autoriai laisvės laipsnių potencialą pašalina
„kompensuojant kondensacija“. Taip sutaupoma skaičiavimo laiko.
Šis darbas rodo, kad klasikinis baigtinių elementų metodas (be elektrinio
DOF) gali būti taikomas kuriant plonas šiuolaikines pjezoelektrines
konstrukcijas. Klasikinio baigtinių elementų (tik mechaninių) metodo pakanka,
tačiau turime korektiškai įvertinti modifikuotą elastingumo matricą ir panaudoto
potencialo indukuotą elektros jėgą. Elektros krūvis yra apskaičiuotas pagal
nustatytą poslinkį. Parodyta, kad modifikuoti lygiai yra tokie patys kaip ir
taikant „kompensuojant kondensacija“ metodą. Todėl negaištamas skaičiavimo
laikas „kompensavimo kondensacija“ tyrimams ir skaičiavimai gerokai paspartėja.
RĄstinių namų cad/cam PROJEKTAVIMO sistema Logbuild
L. Portjanski
Talino technologijos universitetas, Ehitajatee tee 5,198086 Talinas, Estija,
el.p.: leonid.portjanski@ttu.ee
G. Nekrassov
Talino technologijos universitetas, Ehitajate tee 5,198086 Talinas, Estija,
el.p.: grigori.nekrassov@ttu.ee
R. Zahharov
Pharmadule OÜ, Kesk tee 22, Jüri, Rae vald, 75301 Harjumaa, Estija, el.p.:
grigori.nekrassov@ttu.ee
E. Shevtshenko
Talino technologijos universitetas, Ehitajatee tee 5,198086 Talinas, Estija,
el.p.: eduard.shevtshenko@ttu.ee
R e z i u m ė
Naudojant autorių sukurtą integruotą CAD/CAM sistemą LOGBUILD, galima
projektuoti rąstinius namus ir paruošti ne tiktai projekto brėžinius bet ir visą
namą sudarančių detalių (rąstų ir jų apdirbimo technologijų, langų, duris,
gegnių ir lentų) specifikaciją. Pasiūlytas matmenų grandinių skaičiavimo
algoritmas. Gautus rezultatus panaudojus automatizuotos gamybos sistemoje galima
gaminti detales iš gamybai pateiktų ruošinių. Optimizavimo metodų analizė
parodė, kad realios gamybos negalima visiškai optimizuoti. Pasiūlyta lokali
optimizacija apima detalių parinkimą, kad esant užsakovo nustatytam ruošinio
ilgiui, atliekų būtų kuo mažiau ir užtikrina leistiną atliekų procentą.
Optimizacijos algoritmas taip pat panaudojamas detalių tiekimo aprašui sudaryti.
Ši CAD/CAM rąstinių namų projektavimo sistema sukurta algoritmine kalba C++
ir įdiegta į gamybą firmoje „Palmatin“ rąstinių ir tašinių namų mašininiam
projektavimui, taip pat sudaryti tokiai rąstų apdirbimo technologijai, kad
medžiagų atliekų gamybos ir įpakavimo metu būtų kuo mažiau.
IRKLAVIMO TRENIRUOKLIO MAGNETOREOLOGINIO APKROVOS ĮRENGINIO SKAITINĖ ANALIZĖ
V. Grigas
Kauno technologijos universitetas, A. Mickevičiaus 37, 44244 Kaunas, Lietuva,
el.p.: vytautas.grigas@ktu.lt
K. Kazlauskienė
Kauno technologijos universitetas, A .Mickevičiaus 37, 44244 Kaunas, Lietuva,
el.p.: kristina.kazlauskiene@ktu.lt
A. Šulginas
Kauno technologijos universitetas, A. Mickevičiaus 37, 44244 Kaunas, Lietuva,
el.p.: toskai@gmail.com
R.T. Toločka
Kauno technologijos universitetas, A. Mickevičiaus 37, 44244 Kaunas, Lietuva,
el.p.: tadas.tolocka@ktu.lt
R e z i u m ė
Straipsnyje pateikiami originalaus irklavimo treniruoklio magnetoreologinio
apkrovos įrenginio skaičiuojamosios srautų analizės (CFD) metodu, naudojant
„SolidWorks“ ir „CosmosFloWorks“ programinę įrangą, gauti rezultatai. Tyrimo
tikslas – nustatyti, ar tokiu įrenginiu keičiant apkrovos įrenginio sukamojo
judesio hidrauliniame cilindre esančio skysčio dinaminę klampą galima sudaryti
tokią kintamą pasipriešinimo jėgą, kuri imituotų realią ciklo metu irklą
veikiančią apkrovą. Nustatyta, kad reikiamas irklo rankeną veikiančios
pasipriešinimo jėgos diapazonas (20-1000 N) negali būti užtikrintas, kai tiriamo
55x60 mm skerspjūvio cilindro diafragmoje yra tik vienas kanalas, pro kurį
skystis išteka iš vienos kameros į kitą (naudojant magnetoreologinį skystį
MRF-140CG, kurio klampa gali būti nuo 0.28 iki 70 Pa s). Reikiamas
pasipriešinimo jėgos diapazonas gali būti gautas, diafragmoje suformuojant
dvidešimt penkis 3.6 mm skersmens kanalus.
karščiui arsparaus plieno aisi h11 apdirbamumo RUPIAI tekinANT cbn įrankiu
tyrimas
H. Aouici, M.A. Yallese, B. Fnides
1945 Gegužės 8-osios universitetas, Mechanikos ir konstrukcijų laboratorija
(LMS), Mechanikos katedra, Guelma 24000, Alžyras, el.p.:
aouici_hamdi@yahoo.fr
T. Mabrouki
Lyono universitetas, CNRS, INSA – Lyon, LaMCoS, UMR5259, F69621, Prancūzija
R ė z i u m ė
Straipsnyje aprašomas detalus karščiui atsparaus plieno AISI H11 rupiojo
aptekinimo pjovimo jėgų, paviršiaus šiurkštumo, maksimalios temperatūros,
įrankio išsidėvėjimo tyrimas. Šis plienas yra užgrūdintas iki 50 HRC ir
apdirbtas kubiniu boro nitridu (CBN7020), pagamintu Cr-Mo-V pagrindu ir
neturinčiu volframo, nejautriu temperatūros pokyčiams ir labai atspariu dilimui.
Jis yra naudojamas malūnsparnių rotoriaus menčių ir štampų detalių apdirbimui.
Aptekinimo bandymai buvo atlikti taikant eksperimento planavimo metodiką. Gauti
rezultatai buvo panaudoti pjovimo kintamųjų (pastūmos ir pjovimo greičio,
pjovimo gylio) įtakai pjovimo jėgoms, paviršiaus šiurkštumui, pjovimo zonos
temperatūrai ir įrankio išsidėvėjimui nustatyti.
EKSPERIMENTINIS PJEZOELEKTRINIO POLIMERO PVDF MEDŽIAGOS STRUKTŪROS TYRIMAS
V. Ostaševičius, I. Milašauskaitė, R. Daukševičius
Kauno technologijos universitetas, Aukštųjų technologijų plėtros institutas,
Studentų 65, 51369, Kaunas, Lietuva, el.p.:
vytautas.ostasevicius@ktu.lt
V. Baltrušaitis, V. Grigaliūnas, I. Prosyčevas
Kauno technologijos universitetas, Medžiagų mokslo institutas, Savanorių 271,
50131 Kaunas, Lietuva, el.p.: viktoras.grigaliunas@ktu.lt
R e z i u m ė
Straipsnyje pristatoma alternatyvi PZT medžiaga – pjezoelektrinis polimeras
polivinilidenfluoridas (PVDF), kuris gali būti taikomas mikrogeneratorių
gamyboje. Pateikiamas eksperimentinis šios medžiagos formavimo procesas bei
pirminiai jos tyrimų rezultatai – SEM, AFM mikrofotografijos, XRD, FTIR
spektrai.
Administratorius Romualdas Dundulis
Telefonas (+370 37) 300425, faksas (+370-37)
323461, elektroninis paštas
Romualdas.Dundulis@ktu.lt
|
|
