"Medžiagotyra"
Redakcinė kolegija	Archyvas:  1997 m. Nr.: 1 (4) - 2011 m. Nr.: 2
Informacija autoriams
Straipsnių pateikimas

Kontaktai ir prenumerata

2006 m. 12 tomas Nr.:2 Nr.:3 Nr.:4 2007 m. 13 tomas Nr.:1 Nr.:2 Nr.:3 Nr.:4 2008 m. 14 tomas Nr.:1 Nr.:2 Nr.:3 Nr.:4 2009 m. 15 tomas Nr.:1 Nr.:2 Nr.:3 Nr.:4 2010 m. 16 tomas Nr.:1 Nr.:2 Nr.:3 Nr.:4 2011 m. 17 tomas Nr.:1 Nr.:2 Nr.:3 Nr.:4   Nuo 2011 m. Nr. 1 http://www.matsc.ktu.lt

Aušra TOMKEVIČIENĖ, Juozas Vidas GRAŽULEVIČIUS*
Organinės technologijos katedra, Kauno technologijos universitetas, Radvilėnų pl. 19, LT-50254, Kaunas
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: +370-37-300193; fax.: +370-37-300152. El. pašto adresas: juozas.grazulevicius@ktu.lt (J. Gražulevičius)

http://dx.doi.org/10.5755/j01.ms.17.4.767

Organiniai elektriškai aktyvūs junginiai, ypač organiniai puslaidininkiai, plačiai tyrinėjami kaip šiuolaikinių optoelektroninių ir elektroninių prietaisų, tokių kaip lazerinių spausdintuvų ir kopijavimo aparatų fotoreceptorių, organinių šviestukų, saulės elementų, organinių plonasluoksnių tranzistorių, komponentai. Organiniai puslaidininkiai ir kitos elektriškai aktyvios medžiagos yra pranašesnės už jų neorganinius analogus dėl pigesnės ir lengviau valdomos sintezės; joms būdingas platesnis savybių spektras, o amorfiniams sluoksniams formuoti reikalingos paprastesnės technologijos. Šiame apžvalginiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama krūvį pernešančioms mažamolekulėms ir polimerinėms medžiagoms, skirtoms organinių šviestukų, saulės elementų bei organinių plonasluoksnių tranzistorių gamybai. Organinių puslaidininkių klasifikacija pasirinkta pagal jų molekulines struktūras. Straipsnyje trumpai aprašyta sintezė, aptarta krūvį pernešančių medžiagų savybių priklausomybė nuo jų struktūros.

Pilnas tekstas Full text

---

Liuminescencijos erdvinis nevienalytiškumas trečiosios grupės nitridų junginiuose

Gintautas TAMULAITIS*
Puslaidininkių fizikos katedra ir Taikomųjų mokslų institutas, Vilniaus universitetas, Saulėtekio 9 –III, LT-10222, Vilnius
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: +370-5-2366071, faks.: +370-5-2366070. El. pašto adresas: gintautas.tamulaitis@ff.vu.lt (G.Tamulaitis)

http://dx.doi.org/10.5755/j01.ms.17.4.768

Trečiosios grupės nitridinių puslaidininkių draustinis tarpas apima platų ruožą nuo 0,77 eV (InN draustinis tarpas) iki 6,2 eV (AlN). Taigi, naudojant atitinkamai parinktos sudėties junginius InGaN, AlGaN ir AlInN, galima pagaminti šviestukus (šviesos diodus), emituojančius spinduliuotę visame ruože nuo infraraudonosios iki ultravioletinės spektro dalies. Tačiau auginant norimos sudėties junginius susiduriama su dideliais technologiniais sunkumais, susijusiais su fazių atsiskyrimu, prasta epitaksinių sluoksnių struktūrine kokybe, dideliu priemaišų ir linijinių defektų tankiu ir pan. Erdvinis liuminescencijos pasiskirstymas trečiosios grupės nitridinių puslaidininkių epitaksiniuose sluoksniuose ir heterodariniuose suteikia vertingos informacijos apie krūvininkų migraciją, lokalizaciją bei rekombinaciją ir yra svarbus tobulinant šviesą emituojančius prietaisus. Šiame straipsnyje supažindinama su metodikomis ir prietaisais, skirtais tirti liuminescencijai su erdvine skyra (mikrofotoliuminescencija, konfokaline mikroskopija, skenuojančiąją artimojo lauko mikroskopija ir katodoliuminescencija), aptariamos medžiagų savybės, dėl kurių atsiranda šviesos emisijos nevienalytiškumų, apžvelgiami rezultatai, gauti tiriant fotoliuminescencijos ir katodoliuminescencijos erdvinį pasiskirstymą junginiuose InGaN ir AlGaN, kurie šiuo metu yra svarbiausi trinariai nitridiniai junginiai, naudojami kuriant ir gaminant šviesą emituojančius prietaisus.

Pilnas tekstas Full text

---

Įvairialyčiai lantano ir mangano oksido ir multiferoinio bismuto ferito heterodariniai

Bonifacas VENGALIS* , Kristina ŠLIUŽIENĖ
Fizinių ir technologijos mokslų centras, Puslaidininkių fizikos institutas, A. Goštauto g. 11, LT-01108 Vilnius
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: +370-615-30593; faks.: +370-5-2627123. El. pašto adresas: veng@pfi.lt (B. Vengalis)

http://dx.doi.org/10.5755/j01.ms.17.4.769

Pastaruoju metu naujų elektronikos prietaisų gamyboje buvo pasiekta didelė pažanga auginant, tyrinėjant ir pritaikant plonasluoksnes struktūras, sudarytas iš įvairių daugiakomponenčių funkcinių oksidų. Šiai oksidų grupei priklauso superlaidieji kupratai, mangano oksidai (manganitai), pasižymintys magnetovaržos reiškiniu, taip pat kiti feromagnetiniai, feroelektriniai, multiferoiniai oksidai.

Manganitams (jų bendra formulė Ln_1–xA_xMnO₃, kur Ln =  La, Nd,…, o A – dvivalentis katijonas, toks kaip Ba, Sr ar Ca) skiriama daug dėmesio dėl jų įdomių elektrinių savybių bei tinkamumo įvairiems spintronikos prietaisams kurti. Multiferoikai (feroelektriniai feromagnetai) pasižymi magnetoelektriniu efektu, duodančiu unikalią galimybę elektrinėms ir magnetinėms medžiagos savybėms valdyti panaudoti elektrinius ir magnetinius laukus. Bismuto feritas BiFeO₃ (BFO), turintis romboedriškai deformuotą perovskito struktūrą, šiuo metu yra vienas labiausiai tyrinėjamų šios klasės junginių. Organiniai puslaidininkiai (OP) taip pat atveria daug naujų galimybių elektronikai. Jų pranašumas yra didelė organinių junginių įvairovė ir palyginti paprasta ir pigi plonų sluoksnių gamybos technologija. Be to, OP pasižymi neįprastai didelėmis sukinių relaksacijos laiko vertėmis, todėl ateityje jie gali būti naudojami naujiems spintronikos prietaisams gaminti.

Šiame straipsnyje apžvelgiami pastarųjų metų darbo autorių ir jų kolegų atlikti anksčiau minėtų medžiagų tyrimai. Daugiausia dėmesio skiriama magnetovaržinėmis savybėmis pasižyminčių lantano ir mangano oksidų (manganitų) bei multiferoinio BiFeO₃ (BFO) junginio plonųjų sluoksnių ir heterodarinių auginimui, tarpfazinių ribų tarp minėtų oksidų, laidžiojo SrTiO₃<Nb> ir organinio puslaidininkio (Alq3) sudarymui, taip pat elektrinėms heterodarinių savybėms.

Plonieji La_2/3A_1/3MnO₃ (A =  Ca, Sr, Ba, Ce) sluoksniai, kurių storis d=(100¸ 200)　nm, buvo auginami magnetroninio dulkinimo būdu ant elektrai laidžių Nb legiruotų SrTiO₃ padėklų, kurių temperatūra auginimo metu siekė 700　° C–750　° C. Užauginti sluoksniai buvo papildomai prisotinami deguonies atkaitinant juos deguonies atmosferoje (P_O2 =10⁵ Pa). BiFeO₃ (BFO) ir Bi_0.9Nd_0.1FeO₃ (BNFO) sluoksniai (d=200　nm–250　nm) buvo auginami kintamosios srovės (RF) magnetroninio garinimo būdu ant SrTiO₃(100), ZrO₂<Y> (YSZ) , SrTiO₃(100)<Nb> (STON) bei n- Si(111) padėklų esant 650　° C–700　° C temperatūrai ir Ar/O₂ (1:1) dujų mišinio slėgiui P　= 　6　Pa–10　Pa. Rentgeno difrakcijos tyrimai parodė, kad užauginti BNFO sluoksniai yra vienfaziai ir jų kristalografinės (100) plokštumos yra lygiagrečios su padėklo paviršiumi. Organinio Alq3 puslaidininkio sluoksniai (d=100　nm÷300　nm) buvo gaminami terminio garinimo būdu vakuume (p=4x10^–6　Torr). Heterodarinių elektrinėms charakteristikoms matuoti pro specialią diafragmą magnetroninio dulkinimo būdu buvo suformuojami (2x2)　mm² ploto metaliniai (Ag, Au) elektrodai. Visais atvejais matuojant heterodarinių voltamperines charakteristikas per bandinius tekančios srovės kryptis buvo statmena padėklo plokštumai.

Heterodarinių elektrinės bei magnetovaržinės savybės buvo tiriamos plačiame temperatūrų ruože (78 K–400　K). Darinių, sudarytų iš manganito sluoksnio ant laidaus SrTiO₃<Nb> padėklo, voltamperinės charakteristikos tiek kambario, tiek azoto temperatūroje buvo netiesinės ir nesimetrinės, t. y. pasižymėjo puslaidininkiniam diodui būdingomis lyginimo savybėmis. Priklausomai nuo srovės dydžio ir krypties buvo išmatuotos tiek neigiamos, tiek teigiamos jų magnetovaržos vertės. Alq3/LSMO darinių voltamperinės charakteristikos nedaug priklausė nuo srovės krypties, tačiau jų magnetovaržos vertės buvo palyginti didelės (apie 11 %, kai T　= 　240 K ir B　= 　1 T).

Netiesinės elektrinės heterodarinių savybės buvo paaiškintos naudojant įvairius teorinius modelius, t.y. Shottky tipo termojoninę emisiją, krūvio tuneliavimą per sanglaudos ribą ir erdvinio krūvio ribotas sroves.

Netiesinės ir ryškios Ag/(BFO, BNFO)/STON darinių lyginimo savybės parodė, kad kambario temperatūroje jų elektrines savybes gerai paaiškina Shottky sandūros modelis, o temperatūrai žemėjant iki 78 K, vis didesnę įtaką įgauna erdvinio krūvio ribotos srovės. Krūvininkų judėjimas Alq3/p-Si dariniuose buvo modeliuojamas įskaitant vyraujančią termojoninės emisijos įtaką Shottky tipo sandūroje, o Alq3/LSMO darinių netiesinėms elektrinėms savybėms aiškinti buvo panaudotas krūvio tuneliavimo per sanglaudą bei erdvinio krūvio ribotų srovių modelis.

Pilnas tekstas Full text

---

Deimanto tipo anglies nanokompozicinių (SiO_x turinčių deimanto tipo anglies) plėvelių struktūros, cheminės sudėties, savybių ir taikymo sričių apžvalga

Šarūnas MEŠKINIS^* , Asta TAMULEVIČIENĖ
Medžiagų mokslo institutas, Kauno technologijos universitetas, Savanorių pr. 271, LT-50131 Kaunas
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: +370-37-313432; faks.: +370-37-314423. El. pašto adresas: sarunas.meskinis@ktu.lt (Š. Meškinis)

http://dx.doi.org/10.5755/j01.ms.17.4.770

Straipsnyje apžvelgiama dabartinė būklė nanokompozicinių deimanto tipo anglies plėvelių (SiO_x turinčių deimanto tipo anglies dangų) tyrimų srityje. Aptariami įvairūs šių dangų formavimo metodai bei sintezei naudojamos medžiagos. Įvairiais būdais ir įvairiomis sąlygomis užaugintų deimanto tipo anglies nanokompozicinių plėvelių cheminė sudėtis nagrinėta atsižvelgiant į tyrimų duomenis, gautus taikant skirtingus analizės metodus (rentgeno spindulių fotoelektronų spektroskopiją, infraraudonųjų spindulių spektroskopiją). Taip pat aprašyti skirtingų autorių siūlomi nanokompozicinių deimanto tipo anglies plėvelių struktūros modeliai. Apžvelgtos SiO_x turinčių DTA plėvelių, suformuotų įvairiais būdais, mechaninės, optinės, elektrinės savybės bei plėvelių paviršiaus energija. Straipsnio pabaigoje aprašomos nanokompozicinių deimanto tipo anglies plėvelių dabartinės naudojimo sritys ir ateities perspektyvos.

Pilnas tekstas Full text

---

Optinės holografijos metodai ir jų taikymas

Mindaugas ANDRULEVIČIUS^*
Medžiagų mokslo institutas, Kauno technologijos universitetas, Savanorių pr. 271, LT-50131 Kaunas
Fizikos katedra, Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 50, LT-51368 Kaunas
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: +370-37-313432; faks.: +370-37-314423. El. pašto adresas: mindaugas.andrulevicius@ktu.lt (M. Andrulevičius)

http://dx.doi.org/10.5755/j01.ms.17.4.771

Optinė holografija vis dažniau naudojama ne tik vaizdams įrašyti bei atkurti, bet ir įvairiose srityse, nesusijusiose su vaizdų įrašymu. Ypač plačiai pastaruoju metu holografiniai metodai taikomi gaminių autentiškumo nustatymo ir dokumentų apsaugos priemonėse. Holografijos metodų populiarumą nulėmė nuolatos didėjantis apsaugos priemonių poreikis, nedidelė holografinių apsaugos priemonių savikaina bei gana didelis apsaugos patikimumas. Šiame darbe apžvelgiami įvairūs optinės holografijos metodai, jų raida bei taikymas. Detaliau aptartos holografijos taikymo įvairiose apsaugos priemonėse galimybės bei jų patikimumo padidinimas. Taip pat apžvelgtos ir kitos holografijos taikymo sritys: matavimų, dalelių analizės, duomenų įrašymo ir saugojimo ir kt.

Pilnas tekstas Full text

---

Akrilinio monomero, modifikuoto labai šakotu uretaniniu akrilatu, UV sukietinamų dangų savybės

Asta MILINAVIČIŪTĖ^* , Virginija JANKAUSKAITĖ
Dizaino ir technologijų fakultetas, Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 56, LT-51424 Kaunas
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: +370-37-300207; faks.: +370-37-353989. El. pašto adresas: asta.milinaviciute@ktu.lt (A. Milinavičiūtė)
Pranas NARMONTAS
Medžiagų mokslo institutas, Kauno technologijos universitetas, Savanorių pr. 271, LT-50131 Kaunas

http://dx.doi.org/10.5755/j01.ms.17.4.772

Ankstesniuose autorių darbuose buvo pasiūlytas būdas mikroreljefui antrinti dideliame dviejų stadijų metu UV sukietinamų fotopolimerų dangų plote. Tuo tikslu iš dalies UV sukietintoje daugiafunkcio akrilinio monomero dangos pasirinktajame plote nikelio matrica tiesioginio kontakto metu įspaudžiamas reljefas, kuris užfiksuojamas galutinai sukietinant dangą. Tačiau tokios dangos yra gana kietos, pasižymi dideliu santraukos laipsniu. Todėl šiame darbe pasiūlyta akrilinį monomerą (trimetilolpropano etoksilato triakrilatą) modifikuoti UV spinduliuote sukietinamu didelės molekulinės masės šakotu dvifunkciu uretaniniu akrilatu. Norint gauti reikiamos klampos kompoziciją ir palengvinti dangos sudarymo procesą, pasirinktas uretaninio akrilato tirpalas (50 %) butilacetate. Todėl darbe fotocheminiu būdu sutinklinamų akrilatų mišinio dangos dalinis sukietinimas pakeistas kaitinimu aukštesnės (70° C) temperatūros aplinkoje. Šio kaitinimo tikslas – išgarinti tirpiklį ir gauti tokių deformacinių savybių dangą, kurioje matrica įspaustas mikroreljefas nekeistų savo parametrų iki galutinio sukietinimo UV spinduliuote. Veikiant UV šviesa akrilatų mišinio dangą, suskilęs fotoiniaciatorius inicijuoja ne tik monomero radikalinę polimerizaciją, bet ir uretaninio oligomero kopolimerizaciją bei monomero ir oligomero tarpusavio cheminę sąveiką.

Šio darbo tikslas – ištirti dangos mechaninių savybių priklausomybę nuo akrilinės kompozicijos sudėties bei jos įtaką antrinto mikroreljefo parametrams ir optinėms savybėms. Nustatyta, kad trimetilolpropano etoksilato triakrilato monomero ir uretaninio akrilato oligomero mišinio danga turi geresnes deformacines savybes, nes oligomeras labai padidina jos lankstumą. Modifikuojant trimetilolpropano etoksilato triakrilatą 30　mas.%–40　mas.% uretaniniu akrilatu, gautas mikroreljefas, kurio geometriniai parametrai ir difrakcinis efektyvumas yra artimiausi naudotam spaudui.

Pilnas tekstas Full text

---

Mažo greičio smūginio poveikio nesočiojo poliesterio ir stiklo pluošto kompozitui eksperimentiniai ir teoriniai tyrimai

Sanita ZIKE, Kaspars KALNINS^* , Olgerts OZOLINS
Institute of Materials and Structures, Riga Technical University, Azenes street 16/20-323, Riga, LV-1048, Latvia
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: +371-267-51614; faks.: +371-670-89254. El. pašto adresas: kaspars.kalnins@sigmanet.lv (K. Kalnins)
Maris KNITE
Institute of Technical Physics, Riga Technical University, Azenes street 12/24-321, Riga, LV-1048, Latvia

http://dx.doi.org/10.5755/j01.ms.17.4.773

Straipsnyje aprašyti mažo greičio smūginio poveikio nesočiojo poliesterio ir stiklo pluošto kompozito laminatui bandymų eksperimentiniai ir teoriniai rezultatai. Kompozitų laminatų atsakas į smūginį poveikį ištirtas instrumentu „Instron 9250HV“, nustatančiu smūgio jėgą, energijos absorbciją ir įlinkį. Be to, kvazistatinė bandymo įranga „Zwick Z100“ buvo naudota medžiagos mechaninėms savybėms apibūdinti, siekiant nustatyti gautų rezultatų atitiktį teorinėms prognozėms. Teorinis modelis buvo sukurtas su baigtinių elementų komerciniu kodu ANSYS/LS-DYNA, siekiant sumodeliuoti kompozito laminato atsaką į smūginį poveikį. Neardomasis ultragarso B ir C skenavimas su USPC　3010 sistema buvo panaudotas deformacijos sričiai bandiniuose nustatyti ir gautiems rezultatams palyginti su modeliavimo rezultatais. Smūginio poveikio bandymo metu visi bandiniai buvo perforuoti. Tai parodė, kad bandiniai yra trapūs, matrica suiro ir išsisluoksniavo. Buvo pasiektas bendras geras eksperimentinių ir teorinių rezultatų tarpusavio atitikimas, lyginant smūginio poveikio rodiklius: apkrovą, energiją ir nuokrypius. Pastebėtas ultragarsinio skenavimo ir modeliavimo kodo ANSYS/LS-DYNA trūkimo ir išsisluoksniavimo rezultatų neatitikimas. Modeliuojant buvo gautos netolygios ir didesnės deformacijos, nei nustatyta eksperimentiškai.

Pilnas tekstas Full text

---

Politionatų, kaip talio sulfido sluoksnių sudarymo pirmtakų, palyginimas

Vitalijus Janickis^* , Rūta STOKIENĖ, Nijolė KREIVĖNIENĖ
Neorganinės chemijos katedra, Kauno technologijos universitetas, Radvilėnų pl. 19, LT-50254 Kaunas
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: +370-37-300171; faks.: +370-37-300152. El. pašto adresas: vitalijus.janickis@ktu.lt (V. Janickis)

http://dx.doi.org/10.5755/j01.ms.17.4.774

Palyginti talio sulfidų sluoksnių sudarymo sorbciniu-difuziniu metodu ant poliamido 6 procesai. Kaip sieros pirmtakai buvo naudojami žemųjų politionatų – natrio tritionato ir tetrationato (Na₂S₃O₆, Na₂S₄O₆), kalio pentationato (K₂S₅O₆) ir dodekationato rūgšties (H₂S₁₂O₆) – tirpalai. Sorbuotos sieros koncentracija poliamido plėvelėje didėja, didėjant apdorojimo trukmei, pirmtako tirpalo koncentracijai ir temperatūrai. Ji taip pat nemažai priklauso nuo politionato prigimties – jo sieringumo, t.y. sieros atomų skaičiaus politionato anijone; sierinimo efektyvumas, naudojant dodekationato rūgšties tirpalus, yra gerokai didesnis nei naudojant žemųjų politionatų tirpalus. Talio sulfidų sluoksniai susidaro poliamido paviršiuje, apdorojus sierintąjį polimerą Tl(I) druskos tirpalu. Talio koncentracija sluoksniuose didėja, didėjant pradinio sierinimo trukmei, o naudojant H₂S₁₂O₆ tirpalą – ir priklausomai nuo šio proceso temperatūros. Rentgenofazinė analizė patvirtino, kad poliamido 6 paviršiuje susidaro talio sulfidų sluoksniai. Fazinė sluoksnių sudėtis kinta priklausomai nuo pradinio apdorojimo H₂S₁₂O₆ tirpale sąlygų. Penkios talio sulfidų fazės, dvi TlS formos, Tl₂S₂, Tl₄S₃ ir Tl₂S₅, identifikuotos sluoksnių sudėtyje, kai poliamidas buvo apdorotas skirtingą laiką dodekationato rūgšties tirpalu 20ŗC ir 30ŗC temperatūroje, o paskui Tl(I) druskos tirpalu; TlS ir Tl₂S₅ fazės vyrauja rentgeno difraktogtamose.

Pilnas tekstas Full text

---

Sidabro selenidų sluoksnių poliamido 6 paviršiuje sudarymas, naudojant kalio selenotritionatą

Remigijus IVANAUSKAS^* , Ingrida ANCUTIENĖ
Neorganinės chemijos katedra, Kauno technologijos universitetas, Radvilėnų pl. 19, LT-50254 Kaunas
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: +370-37-300172.; faks.: +370-37-300152. El. pašto adresas: remigijus.ivanauskas@ktu.lt  (R. Ivanauskas)

http://dx.doi.org/10.5755/j01.ms.17.4.775

Poliamido 6 plėvelės pavyzdėliai iki 4,5 h laikomi 0,5 mol× dm^–3 parūgštintame (0,1 mol× dm^–3 HCl) 60° C temperatūros kalio selenotritionato (K₂SeS₂O₆) tirpale. Dalis sorbuotų ir difundavusių selenotritionato (SeS₂O₆^2–) anijonų laikui bėgant polimere skyla. Paskui selenintą poliamido 6 plėvelę paveikus 0,4 mol× dm^–3 koncentracijos 80_° C temperatūros AgNO₃ tirpalu polimero plėvelės matricoje sudaromi sidabro selenidų sluoksniai. Sidabro ir seleno koncentracijos šiuose sluoksniuose didėja ilgėjant poliamido 6 seleninimo trukmei. Sidabro ir seleno molinis santykis (Ag/Se) Ag_xSe sluoksniuose kinta intervale 0,57–0,7. Rentgenostruktūrinės fazinės analizės metodu nustatyta, kad Ag_xSe sluoksnius sudaro ortorombinio naumanito (Ag₂Se) (24-1041) ir monoklininio seleno (Se₈) (71-528), fazės. Šių fazių koncentracijos, ilgėjant poliamido 6 plėvelės seleninimo trukmei, polimero paviršiuje didėja. Pasiūlytos selenotritionato anijono ir jo skilimo produktų reakcijų su Ag⁺ jonais lygtys. Reakcijų metu poliamido 6 paviršiuje susidaro sidabro selenidų sluoksniai.

Pilnas tekstas Full text

---

Cu_xS sluoksnių sudarymas ant lydytoje sieroje sierinto polipropeno

Rasa ALABURDAITĖ^* , Stanislovas GREVYS, Edita PALUCKIENĖ
Bendrosios chemijos katedra, Kauno technologijos universitetas, Radvilėnų pl. 19, LT-50254 Kaunas
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: +370-37-300178.; faks.: +370-37-300152. El. pašto adresas: rasa.alaburdaite@ktu.lt (R. Alaburdaitė)

http://dx.doi.org/10.5755/j01.ms.17.4.776

Buvo tiriami elektrai laidžių vario sulfidų Cu_xS sluoksnių polipropeno (PP) paviršiuje sudarymas sorbciniu-difuziniu metodu, pirmą kartą kaip sierinimo agentą naudojant lydytą sierą. Sorbuotos sieros kiekis didėja, didėjant PP apdorojimo trukmei (1 min–7　min). Vario sulfidų sluoksniai susidaro PP paviršiuje, apdorojus sierintąjį polimerą Cu(II/I) druskų tirpalu. Vario sulfido kiekis sluoksnyje didėja, didėjant apdorojimo vario druskų tirpale trukmei (0,5 min–9　min). Taip suformuotų Cu_xS sluoksnių paviršiaus elektrinės kvadrato varžos buvo 20 Ω/cm²–80　Ω /cm², atkaitinus bandinius – jos kito nuo 10 Ω iki 60　Ω . Rentgenofazinė PP plėvelių su Cu_xS sluoksniais analizė parodė, kad tik suformuotuose sluoksniuose yra a -chalkocito (Cu₂S), digenito (Cu_2-xS) fazės, o bandinius atkaitinus – kovelito (CuS), talnakito (Cu₃₄S₃₂), digenito (Cu_2-xS) fazės. Šių sluoksnių sudėtį patvirtino Cu_xS sluoksnių ant PP elektrovaros matavimai.

Pilnas tekstas Full text

---

Naujos alternatyvios sistemos medienai apsaugoti apdorojant aliejais

Laura LIIBERT^*
Department of Polymer Materials, Tallinn University of Technology, Ehitajate tee 5, Tallinn 19086, Estonia
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: +372-620-2910; faks.: +372-620-2795. El. pašto adresas: lauraliibert@gmail.com (L. Liibert)
Andreas TREU
Norwegian Forest and Landscape Institute, Wood Technology, Postboks 115, 1431 Ås, Norway
Pille MEIER
Department of Polymer Materials, Tallinn University of Technology, Ehitajate tee 5, Tallinn 19086, Estonia

http://dx.doi.org/10.5755/j01.ms.17.4.777

Šiuo darbu siekiama patobulinti kombinuoto impregnavimo procesą (CIP), dar žinomą, kaip karališkąjį procesą). Šiame procese medienos konservantų apsauginės savybės derinamos su hidrofobinėmis savybėmis, kurių įgyja medienos produktai, apdoroti aliejais. Vario turintys medienos konservantai, kurie tradiciškai naudojami CIP, yra labai efektyvūs, bet jų naudojimas ateityje gali būti ribojamas dėl aplinkosaugos priežasčių, nes pastebėtas jų toksinis poveikis vandenyje gyvenantiems organizmams. Todėl atsirado naujų aplinkai draugiškų medienos konservantų, naudojamų CIP, poreikis. Šiame darbe tirti vario pakaitalai – gamtiniai polimerai ir organiniai biocidai. Darbo tikslas buvo apibūdinti šių medžiagų fiksavimo efektyvumą: chitozano, propikonazolo, CX-8, taninų, ugniai atsparių agentų ir alginatų. Paprastosios pušies balanos bandiniai (50 × 25 × 15 mm³) buvo impregnuoti ir apdoroti aliejais. Buvo analizuojamos apdorotų bandinių apsauginės savybės ir gebėjimas sulaikyti aliejų. Nustatyta konservantų fiksacijos trukmės įtaka apdorojimui aliejais. Apdoroti bandiniai buvo išplaunami pagal standartą EN84. Nustatytas aktyvių komponentų kiekis vandens bandiniuose.

Pilnas tekstas Full text

---

Objektyvus ir juslinis tekstilės vertinimas sparčiojoje prototipų gamyboje

Eugenija STRAZDIENE^*
Aprangos ir polimerinių gaminių technologijos katedra, Kauno technologijos universitetas,Studentų g. 56, LT-51424 Kaunas
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: +370-37-300201; faks.: +370-37-353989. El. pašto adresas: eugenija.strazdiene@ktu.lt (E. Strazdienė)

http://dx.doi.org/10.5755/j01.ms.17.4.778

Vienas iš pagrindinių rodiklių, kuris nulemia vartotojų apsisprendimą įsigyti vieną ar kitą prekę, yra juslinis jos patrauklumas. Šiuo požiūriu tekstilės ir visai mados pramonei būtina turėti naujus kokybės vertinimo metodus, kurie leistų identifikuoti besikeičiančius vartotojų lūkesčius ir sparčiai į juos reaguoti. Todėl juslinis vertinimas medžiagų savybėms apibūdinti pradedamas vis plačiau taikyti šalies ir tarptautiniuose moksliniuose tyrimuose. Kauno technologijos universitete sukurtas prietaisas „Griff-Tester“ leidžia tekstilės medžiagų mechaninę elgseną įvertinti pagal vieną kompleksinį rodiklį, kuris gaunamas sumuojant kelis bandinio ištraukimo pro apvalią kiaurymę rodiklius. Pasaulyje yra žinoma keletas analogiškų prietaisų, skirtų tekstilės medžiagų mechaninėms charakteristikoms nustatyti, esant nedidelėms, dėvėjimo lygio apkrovoms. Tai KES-F (Japonija) ir FAST (Australija) įranga, tačiau ja gaunamų rodiklių skaičius gali siekti 15 ir dar daugiau. Be to, mechaninės charakteristikos yra nustatomos dviem pagrindinėmis kryptimis, pvz., metmenų ir ataudų. Visa tai sukelia nemažai sunkumų bandant kompleksiškai interpretuoti tekstilės medžiagų elgseną. Kita vertus, norint suvokti vartotojo pasirinkimą nulemiančius veiksnius, svarbu nustatyti ryšį tarp objektyviai, t.y. eksperimentiškai, gautų medžiagos mechaninių rodiklių ir jos juslinio, pvz., polyčio, vertinimo charakteristikų. Toks kokybės kontroles įrankis būtų nepamainoma priemonė mados pramonėje diegiant masinės personalizacijos ir sparčiosios prototipų gamybos strategijas. Europos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija EURATEX inicijavo keletą tarptautinių projektų šiai problematikai spręsti, tai – LEAPFROG, E-TAILOR ir HAPTEX projektai. Tyrimai, atlikti Kauno technologijos universitete bendradarbiaujant su Haute Alsace universitetu pagal tarptautinio dvišalio bendradarbiavimo programą „Žiliberas“, parodė, kad kompleksinis QQ rodiklis, gautas prietaisu „Griff-Tester“, gali būti sėkmingai naudojamas medžiagų elgsenai apibūdinti. Kita vertus, jis rodo gana artimą ryšį su svarbiausiomis juslinio (polyčio) vertinimo charakteristikomis, todėl šis metodas turi būti toliau tobulinamas, jo rodiklius siekiant pritaikyti ir virtualiam erdviniam aprangos projektavimui.

Pilnas tekstas Full text

---

Poliuretaninio pluošto įtaka audinio struktūros paslankumui

Virginija Sacevičienė^* , Vitalija Masteikaitė
Aprangos ir polimerinių gaminių technologijos katedra,Kauno technologijos universitetas,Studentų g. 56, LT-51424 Kaunas
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: +370-37-300205; faks.: +370-37-353989. El. pašto adresas: virginija.saceviciene@ktu.lt (V. Sacevičienė)
Ramunė Klevaitytė
Mechanikos inžinerijos katedra, Šiaulių universitetas, Vilniaus g. 141, LT-76353 Šiauliai
Inga Audzevičiūtė
Aprangos ir polimerinių gaminių technologijos katedra,Kauno technologijos universitetas,Studentų g. 56, LT-51424 Kaunas

http://dx.doi.org/10.5755/j01.ms.17.4.779

Gaminio konstrukcija ir dizainas priklauso nuo audinių struktūros. Todėl gaminio ištaigumui ir dėvimosioms savybėms pagerinti į daugelį audinių įaudžiama elastano gijų. Elastano gijos padidina atskirų drabužio detalių ir sričių paslankumą, drabužis geriau priglunda prie žmogaus figūros.

Šio darbo tikslas – įvertinti audinių su elastano pluoštu paslankumą, kai tempiamas lygiagretainio formos bandinys patiria deformaciją ir jame atsiranda šlytis.

Tyrimo objektais pasirinkti šeši skirtingos sandaros audiniai: keturi audiniai, savo sudėtyje turintys elastano pluošto, ir du ruoželinio pynimo audiniai palyginimui. Iš šių medžiagų ruošiami lygiagretainio formos bandiniai. Jų centre nubraižomas lygiagretainis, kurio kraštinės x ir y yra lygios (po 30　mm) ir lygiagrečios su bandinio kraštais. Pradedant bandymą, kampas β tarp metmenų ir ataudų yra 90ŗ. Įtvirtinus bandinio kraštines spraustuvuose horizontaliai, vertikaliose jo kraštinėse atsiranda raukšlių. Rezultatai gauti remiantis trimis tempimo bandymais metmenų ir ataudų kryptimis. Audinių paslankumui vertinti buvo pasirinktas metodas, pagrįstas nuosekliu išilginių siūlų tempimu vienas kito atžvilgiu. Taip tempiant tarp metmenų ir ataudų atsiranda šlytis. Bandiniai buvo deformuojami „Tinius Olsen HT10“ tempimo mašina, tempiant juos iki nustatytos deformacijos ε = 14　%.

Iš gautų tempimo kreivių nustatyta audinių tempimo jėga F_max (N). Deformavus bandinį iki ε　=　14　mm, fiksuotuose vaizduose buvo išmatuoti bandinyje nubraižyto tinklelio kraštinių ilgiai x ir y ir apskaičiuoti jų pokyčiai Δx ir Δy (%) bei nustatytas tinklelio kraštinės pasvirimo kampo pokytis Δα (laipsn.).

Nustatyta, kad, deformuojant audinius be elastano, didesnę deformacijos dalį sudaro šlytis, o audiniai su elastanu deformuojasi dėl išilginių siūlų ištįsos ir šlytis pasireiškia daug silpniau. Audiniai su elastanu tempiami tįsta, tempiasi, todėl viduryje susiaurėja daugiau nei audiniai be elastano. Tempimo metu medžiagų be elastano siūlas netįsta, vyksta pasipriešinimas šoninėms jėgoms ir bandinio vidurys susiaurėja mažiau. Deformuojamų bandinių geometriniai pokyčiai parodė, kurią bendrosios deformacijos dalį sudaro siūlų ištįsa ir siūlų sistemų tarpusavio šlytis. Nustatyta, kad dėl išilginių siūlų ištįsos bandinių išilginiai matmenys deformacijos metu gali pailgėti iki 11 %.

Pilnas tekstas Full text

---

Audimo staklių užtaisymo parametrų įtaka audinio sandaros parametrų pokyčiams ir mechaninėms savybėms

Aušra ADOMAITIENĖ^* , Greta RAVINIENĖ, Eglė KUMPIKAITĖ
Dizaino ir technologijų fakultetas, Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 56, LT-51424 Kaunas
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: +370-37-353862; faks.: +370-37-353989. El. pašto adresas: ausra.adomaitiene@gmail.com (A. Adomaitienė)

http://dx.doi.org/10.5755/j01.ms.17.4.7800

Įvairios pluoštinės sudėties audinių gamybos metu pastebėta, kad audinio struktūros parametrai, išėmus audinį iš staklių ir nusistovėjus jo struktūrai, pakinta nedėsningai. Šio tyrimo metu siekiama ištirti, kaip reikėtų parinkti audimo staklių technologinius parametrus (uždarą ir pradinę metmenų įrąžą), kad audinio struktūros parametrų pokyčius ir savybes būtų galima padaryti prognozuojamus, t.y. kad šie parametrai kistų dėsningai. Taigi šiame straipsnyje analizuojamos pusvilnonio audinio sandaros parametrų (ataudų tankumo, storio bei skerspjūvio parametrų) pokyčių ir audinių mechaninių savybių (trūkimo jėgos, trūkimo ištįsos, statinės trinties jėgos ir statinės trinties koeficiento, trinant audinį į odą ir pusvilnonę medžiagą) priklausomybės nuo audimo staklių technologinių parametrų (uždaros dydžio bei pradinės metmenų įrąžos). Tam naudojamas dviejų faktorių ortogonalusis Bokso planas, sudarytos erdvinės priklausomybės bei gautos šių priklausomybių lygtys ir apibrėžties koeficientai.

Pilnas tekstas Full text

---

Kompozicinės medžiagos abliacija aukštatemperatūrės plazmos sraute

Rimantas LEVINSKAS^* , Romualdas KĖŽELIS, Kristina BRINKIENĖ, Viktorija GRIGAITIENĖ, Vitas VALINČIUS, Irena LUKOŠIŪTĖ, Žydrūnas KAVALIAUSKAS, Arūnas BALTUŠNIKAS
Lietuvos energetikos institutas, Breslaujos g. 3, LT-44403 Kaunas
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: +370-37-401804; faks.: +370-37-351271. El. pašto adresas: levin@mail.lei.lt (R. Levinskas)

http://dx.doi.org/10.5755/j01.ms.17.4.781

Pagrindinė sąlyga, kad kosminis aparatas sėkmingai grįžtų į Žemę iš kosmoso yra efektyvi jo paviršiaus apsauga nuo terminio suirimo, kai aparatas, grįždamas į Žemę, patenka į tankius atmosferos sluoksnius. Pastaraisiais metais ypač daug dėmesio skiriama labai lengvų, aukštai temperatūrai atsparių ir geromis abliacinėmis savybėmis pasižyminčių įvairių kompozicinių apsauginių dangų tyrimams. Šie tyrimai paprastai atliekami laboratorinėmis sąlygomis imituojant atvirkštinį procesą – aukštos temperatūros ir didelio greičio dujų srautu veikiant tiriamąją medžiagą.

Šiame darbe tirtos lengvos kompozicinės apsauginės dangos, sudarytos iš polimero ir užpildo – sluoksninio nanomatmenų silikato ir veikiamos aukštos temperatūros oro plazmos srauto, savybės. Oro plazmos srautas buvo generuojamas elekrolankiniu kaitintuvu. Eksperimentų metu plazmos srauto parametrai buvo tokie: plazmotrono galia – 50 kW–70　kW, kaitinamo oro kiekis – 19 g/s–23　g/s, temperatūra – 1327ŗC–2427ŗC, srauto greitis – 40 m/s–50　m/s. Bandinių paviršiaus temperatūra buvo matuojama K tipo termoporomis. Apsauginės dangos abliacinių savybių tyrimams, jos paviršių aptekant plazmos srautui, buvo naudojama greitaveikė filmavimo kamera.

Eksperimentinių tyrimų rezultatai parodė, kad apsauginės polimerinės nanokompozicinės dangos, veikiamos aukštos temperatūros plazmos srauto, pasižymi labai geromis abliacinėmis paviršiaus savybėmis. Šios dangos gali būti tinkama medžiaga kosminių aparatų paviršių apsaugai nuo terminio suirimo, kai, grįždami į Žemę, patenka į tankius atmosferos sluoksnius.

Pilnas tekstas Full text

---

Granato kristalinės struktūros junginių sintezė zolių ir gelių metodais vandeniniuose tirpaluose

Aivaras KAREIVA^*
Bendrosios ir neorganinės chemijos katedra,Chemijos fakultetas, Vilniaus Universitetas, Naugarduko 24, LT-03225 Vilnius
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: +370-5-2193110; faks.: +370-5-2330987. El. pašto adresas: aivaras.kareiva@chf.vu.lt (A. Kareiva)

http://dx.doi.org/10.5755/j01.ms.17.4.782

Šioje apžvalgoje aptariami paprastų, ekonomiškų, aplinkai draugiškų vandeninių zolių ir gelių sintezės metodų pranašumai sintetinant junginius, pasižyminčius granato kristaline struktūra. Apibendrinti itrio aliuminio granato (YAG), lantanoidais legiruoto YAG, lantanoidų aliuminio ar galio granatų, mišrių metalų granatų ir granatų, turinčių savo sudėtyje silicio, sintezės metodai bei atskleistos šių junginių fizikinės savybės. Parodyta, kad zolių ir gelių metodai vandeniniuose tirpaluose sėkmingai naudojami granatų kristalinės struktūros nanoarchitektūroms gauti.

Pilnas tekstas Full text

---